Pilionių piliakalnis (Kėdainiai)
Pilionių piliakalnis (Kėdainiai) | ||
Kiti pavadinimai |
Pilionių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
Piliakalnis iš pietų | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Kauno apskritis | |
Savivaldybė: | Kėdainių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Dotnuvos seniūnija | |
Gyvenvietė: | Pilioniai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | ? | |
Aikštelės apimtis, m | 44 × 35 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – II tūkstm. pradžia | |
Žvalgymo metai | 1995 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis | |
Unikalusis objekto kodas | 5157 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A352K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR439 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Pilionių piliakalnis (arba Naujaupio piliakalnis, Švedkapis, Piliukas) yra Kėdainių rajone, šiauriniame Pilionių kaimo pakraštyje, tarp Dotnuvėlės upės tvenkinio ir plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva, prie Grioviuko upokšnio žiočių.
Piliakalnis
Aikštelė trikampė, driekiasi pietų–šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Šiauriau, už griovio, įrengtas papilys, kurio aikštelė 17×27 m matmenų, iki 1 m aukštesniu viduriu. Jos šiaurinėje pusėje yra 11 m pločio, 2,5 m gylio griovys 5 m pločio dugnu, kuriuo dabar eina lauko keliukas. Šlaitai statūs, 5–7 m aukščio.
Ant piliakalnio 1934 m. pastatyta mūrinė Pilionių koplyčia, o papėdėje – medinis kryžius. Užlipti į koplyčią įrengti platūs laiptai. Tankiai apaugęs medžiais ir krūmais.
Pietinėje ir pietvakarinėje papėdės dalyje buvusi gyvenvietė. Piliakalnyje rasta gludintos, grublėtos ir lygios keramikos liekanų.
Istorija
Pasakojama, kad šioje vietoje lietuviai sumušė švedus: dauguma jų žuvo arba buvo palaidoti piliakalnyje. Pasak padavimo, kalnas atsiradęs, kai švedai čia laidoję žuvusius karius, pildami ant jų žemes kepurėmis. Ilgus dešimtmečius istorikai tvirtino, kad Pilionių piliakalnis – tai garsieji Pilėnai, menantys lietuvių kovas su kryžiuočiais. Gražiausiai šį piliakalnį vadino Naujaupės dvaro savininkai Girštautai – Aukso kalneliu. XIX a. veikė rusų kapinaitės. Apie 1930–1934 m. Vladas Girštautas pastatydino ant šio kalnelio mūro koplyčią su laidojimo rūsiu. Čia kasmet būdavo švenčiami Šv. Elenos atlaidai (įtakos turėjęs fundatoriaus žmonos Elenos vardas).
|