Naujoji Ūta

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Naujoji Ūta
   NaujosiosUtosherbas.png   
Naujosios Ūtos centras.JPG
Naujoji Ūta

Naujoji Ūta
54°34′08″N 23°45′40″E / 54.569°N 23.761°E / 54.569; 23.761 (Naujoji Ūta)Koordinatės:54°34′08″N 23°45′40″E / 54.569°N 23.761°E / 54.569; 23.761 (Naujoji Ūta)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų: 284 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Naujóji Ūtà
Kilmininkas: Naujõsios Ūtõs
Naudininkas: Naũjajai Ū̃tai
Galininkas: Naũjąją Ū̃tą
Įnagininkas: Naują́ja Ūtà
Vietininkas: Naujõjoje Ūtojè


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: Naujoji ŪtaVikiteka

Naujoji Ūta – kaimas Prienų rajono savivaldybės vakaruose, 14 km į pietvakarius nuo Prienų, prie kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, pastatyta 1924 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Naujosios Ūtos pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Naujosios Ūtos biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-59021)
RWB Krankenhaus.svg Medicinos punktas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
Sport balls.svg Įrengtos 2 sporto ir šokių salės



Geografija

Prieina Ivoniškio ir Palių miškai.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png PRIENAI – 14 km Blank-50px.png
IGLIAUKA – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sūkuriai – 12 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Naujoji Ūta OpenStreetMap žemėlapyje

Naujoji Ūta TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija

Apie 1780 m., gavęs leidimą iš Prienų seniūno K. Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje G. H. Tierbachas abiejose kelio iš Prienų į Kvietiškio dvarą pusėse buvo įkūręs dvi stiklo dirbtuves (dabartiniame Senaūčio kaime ir Naujosios Ūtos gyvenvietėje). Jos sunaikintos maždaug 18121831 m.[5]

XVI a. pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. 1744 m. įsikūrė N. Mikališkio ir Tartupio dvarai, Asiūklės, Mielaiškampio, Žemaitkiemio, Vartų kaimai. 1872 m. Skirptiškės, Mieleišupio, Skuigės, Dūmiškių, Skersabalio, Medvišių bei Senaūčio kaimai, kuriuose gyveno 263 gyventojai. Abipus vieškelio iš Prienų į Kvietiškio dvarą prie Marijampolės buvo dvi stiklo dirbtuvės. 1827 m. jau minimas Naujosios Ūtos kaimas su 162 gyventojais.[6]

Stiklo dirbtuvių liekanos – degimo krosnių dalys, stiklo gaminių šukės galima pamatyti ir dabar 100–120 m nuo plento Prienai – Marijampolė, įvažiavimo į Naująją Ūtą kairėje pusėje. 2011 m. spalio 5 d. 120 m nuo kelio Prienai–Marijampolė įvažiavimo į Naująją Ūtą kairėje pusėje (stiklo dirbtuvių teritorijos pietrytinėje pusėje) pastatytas stogastulpis, žymintis buvusių dirbtuvių teritoriją (stogastulpio autorius Vytautas Degutis).

Stogastulpis

Naujosios Ūtos gyvenvietės teritorijoje 1958 m. buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 12 šeimų su 36 gyventojais, septynmetės mokyklos 2-jų aukštų medinis pastatas ir kolūkio kontora – Naujoji Ūta buvo Žemaitkiemio kolūkio centrinė gyvenvietė. Paštas ir parduotuvė tilpo privačių namų savininkų kambarėliuose.

Gyvenvietė pradėjo didėti 1959 m. – pradėjus aplinkinių kaimų žemių melioravimą – gyventojai buvo iškeliami iš senųjų sodybų. 1959 m., kolūkį reformavus į tarybinį ūkį, buvo statomi gyvenamieji namai naujai besikuriančioms šeimoms, atvykstantiems dirbti žemės ūkio specialistams. Per 1959–1989 m. laikotarpį buvo pastatyti 25 gyvenamieji namai, kuriuose apsigyveno 53 šeimos. 36 atsikeliančios iš aplinkinių kaimų šeimos pačios statėsi sau namus Naujoje Ūtoje arba Asiūklės pagalbinėje gyvenvietėje. 74 šeimos išsikėlė į kitas vietoves, rajonus, miestus.

1959 m. pirmą kartą Naujoje Ūtoje buvo įžiebta elektra. Ją gamino traktorinis dyzelinis variklis. Pirmasis televizorius pradėjo rodyti laidas 1960 m. tarybinio ūkio kontoroje. N. Ūtos girininkija įsteigta 1958 m. Zapalkos pasodoje (Griškamurgio kaime). Girininkas Juozas Jarmala. 1963 m. baigta statyti nauja N. Ūtos girininkija. 1960 m. ant buvusios (1780–1832 m.) stiklo gamyklėlės teritorijos pastatyta pirmoji Naujosios Ūtos valgykla. 1981 m. gyvenvietės centre pastatyta nauja valgykla, kurioje maitinosi kolūkio dirbantieji bei mokyklos mokiniai. 1981 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti naujai pastatytas 25 vietų vaikų darželis. Pirmoji darželio vedėja – Danutė Marcinkevičienė.

1965 m., atėmus iš tikinčiųjų pastatą, kuriame buvo laikomos N. Ūtos parapijos tikintiesiems mišios, buvo įkurti kultūros namai. Šiose patalpose 4-5 kartus per savaitę buvo rodomi kino filmai, žaidžiamas stalo tenisas, biliardas, šaškėmis ir šachmatais; vykdavo saviveiklos dramos ratelio ir ansamblių repeticijos: šeštadieniais vykdavo Naujosios Ūtos, Žemaitkiemio, Kunigiškių kolūkio bei Igliaukos jaunimo pasilinksminimai. 1968 m. pastatyta Landsbergio-Žemkalnio pjesė „Tadas Blinda“. Su šia pjese ir ansambliais buvo apsilankyta Igliaukoje, Gudeliuose, Kapčiamiestyje, Balbieriškyje ir kitose vietovėse. 1986 m. pastatyti nauji kultūros namai.

Naujosios Ūtos gyvenvietėje prie N. Ūtos, Būdininkų ir Asiūklės fermų buvo pastatyta 5 vandens bokštai ir jų gręžiniai, 9 fermos, 5 klojimai, trąšų ir grūdų sandėlai. Rytinėje N. Ūtos gyvenvietės dalyje buvo pastatytas ir įrengtas su centalizuotu šildymu mechanizacijos dirbtuvių kompleksas. Jame įruošta technikos aptarnavimo ir remonto salės, patalpos tekintojų, suvirintojų ir šaltkalvių, elektrikų darbui. Čia buvo įruošta centrinio valdymo dispečerinė – kabinetai jos, inžinerijos darbuotojams, sandėliai žemės ūkio technikos atsarginėms dalims, elektros prietaisams, statybos darbų įrankiams, priešgaisrinės apsaugos inventoriui; įruošti dušai ir baseinas mechanizatoriams. Čia gavo patalpas ir telefono linijų dispečerinė bei pieno priėmimo punktas, staliai. Šiltuose garažuose buvo laikomos visos krovininės ir lengvosios mašinos, stoginėse ir saugojimo aikštelėse laikomi kombainai, traktoriai, žemės ūkio ir kita technika. Dirbtuvių teritorijoje įruošta kuro ir tepalų bazė, sargų ir kuro sandėlininkų nameliai.

1924 m. pastatytoji bažnyčia sudegė 1944 m. 1990 m. Prienų parapijos kunigo monsinjoro Juozapo Užupio ir vietos parapijiečių iniciatyva bažnyčia buvo atstatyta. 1972 m. iškastas ežeriukas. 1982 m. įkurtas prie jo parkas. 2006 m. patvirtintas Naujosios Ūtos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Gudelių valsčius Marijampolės apskritis
19501995 m. Naujosios Ūtos apylinkės centras Prienų rajonas
1995 Naujosios Ūtos seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad pirmoji stiklo dirbtuvėlė buvusi Senaūčio kaime ir kaimo pavadinimas kilęs iš lenkų kalbos pavadinimo stara huta (senoji dirbtuvė, lydykla).[7] Senaūtis minimas nuo XVIII a. pabaigos. XIX a. pradžioje buvo pastatyta antra stiklo dirbtuvėlė ir kaimas pavadintas Ūta (Huta), 1827 m. jau minima ir Naujoji Ūta.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[8] 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
286 315 307 321 284

Galerija

Šaltiniai

  1. Naujoji Ūta. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. Naujoji Ūta SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Naujoji Ūta loadmap.net
  5. Prienų krašto miškai ir žmonės. Aut. Rimvydas Gabrilavičius. 2005 m., 30 psl.
  6. Prienų kraštas, 2002 m.
  7. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 290 p.
  8. Naujoji Ūta. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 672 psl.
  • Naujoji Ūta. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 409 psl.
  • Naujoji Ūta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 187 psl.
  • Naujoji Ūta. Mūsų Lietuva, T. 3. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. - 224 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 105% (+8927-568=8359 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 4% (+313-137=176 wiki spaudos ženklai).