Nencų kalba
| Nencų kalba (ненэцяʼ вада) | |
|---|---|
| Kalbama: | Nencų autonominė apygarda (Rusija), taip pat - Jamalo Nencų autonominė apygarda, Krasnojarsko krašto Taimyro rajonas, Komijos respublika, Murmansko sritis |
| Kalbančiųjų skaičius: | 31 311 (2002 m.) |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | |
| Kilmė: |
Uralo kalbos |
| Rašto sistemos: | Nencų kirilica (XIX a.-1930, 1937-) Lotynų (1930-37) |
| Oficiali kalba: | Nencų autonominė apygarda (Rusija) |
| ISO 639-1: | - |
| ISO 639-2: | - |
| ISO 639-3: | yrk |
Nencų kalba (nenc. ненэцяʼ вада) - viena iš samodų kalbų, priklausanti šiaurinei samodų kalbų grupei, kuria kalba apie 30 tūkst. nencų. Kalba paplitusi nuo Kolos pusiasalio iki Jenisiejaus. Tradiciškai skirstoma į tundros dialektą ir miškų dialektą. Vieno dialekto kalbėtojai kitą dialektą supranta sunkiai, todėl paskutiniais metais imta siūlyti šiuos dialektus pripažinti atskiromis kalbomis - nencų kalba ir nešanų kalba. Raštą turi tik tundros dialektas, kuris turi daugiau kalbėtojų.
Nencų kalba spausdinamas laikraštis Няръяна Ӈэрм (tiražas 800-1000 egz.) ir laikraščio Taimyr (rus. Таймыр) priedas.
Istorija
Į dabartinę gyvenimo vietą nencai atvyko I tūkstantmetyje pr. m. e. nencų etnogenezėje dalyvavo Pietų Sibiro samodų gentys ir tundros bei miškatundrės aborigeniniai gyventojai[1]. Patikimų duomenų apie tai nėra išlikę, bet nencų folklore minimos požemio dvasios, vadinamos sichirtia (rus. сихиртя). Spėjama, kad jomis vadinami senovėje nencų sutikti aborigenai.
Nencų ekspansija truko ilgai. Dar XIX a. nencų šeimos kėlėsi į Kolos pusiasalį, į Naująją Žemę, iš kur juos iškraustė prieš pradedant tenai vykdytus branduolinius bandymus.
Europinėje Rusijos dalyje nencai glaudžiai kontaktavo su komiais, vėliau - su rusais, o už Uralo - su chantais, mansiais, kitomis samodų tautomis. Apie tai liudija ankstyvieji skoliniai kalboje.
Šiuo metu dėl įvykusios kolektyvizacijos, daugelio nencų perkėlimo į gyvenvietes ir aktyvios naftos gavybos nencų teritorijose tradicinė nencų gyvensena nyksta, tačiau kalba išlieka gana neblogai, ypač tundroje gyvenančių nencų dėka.
Nencų kalbos raštas
Pirmas knygas nencų kalba ėmė leisti XIX a. pabaigoje[3], jos buvo spausdinamos kirilica.
1931 m. buvo sukurta nencų abėcėlė lotyniškais rašmenimis, imta masiškai spausdinti vadovėlius, laikraščius ir grožinę literatūrą šiais rašmenimis. 1937-1938 m. nencų kalboje vėl imta naudoti kirilicos rašmenis, tais metais taip buvo pakeistas daugelio Rusijos tautų raštas.
Dabartinė nencų abėcėlė
| А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ж ж |
| З з | И и | Й й | К к | Л л | М м | Н н | Ӈ ӈ |
| О о | П п | Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х |
| Ц ц | Ч ч | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э |
| Ю ю | Я я | ʼ | ʼʼ |
Nencų kalbos miškiniame dialekte naudojamos dar dvi raidės - Ӆ ӆ ir Ӭ ӭ[4].
Nuorodos
- yrk Etnologijos kalbos kodo „yrk“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „yrk“)
- yrk MultiTree kalbos kodo „yrk“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „yrk“)
Šaltiniai
- ↑ НЕНЦЫ. Основные сведения
- ↑ Материалы 1-ой всероссийской конференции по развитию языков и письменности народов Севера. М.-Л., 1932
- ↑ Букварь для самоѣдовъ, живущихъ въ Архангельской губерніи. Архангельскъ, 1895
- ↑ Бармич М. Я., Вэлло И. А. Нешаӈ букварь СПб, 2006
| |||||||||||||||||||||||
| ||||||