Nepilotuojami kosminiai skrydžiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bepilotis erdvėlaivis „Mars Global Surveyor“ (NASA, JAV)

Nepilotuojamais kosminiai skrydžiais vadinamos kosminės ekspedicijos ir misijos, kurioms naudojami užprogramuoti ar nuotoliniu būdu valdomi erdvėlaiviai. Pirmuoju nepilotuojamu kosminiu skrydžiu laikoma erdvėlaivio „Sputnik 1“ misija, paleista 1957 m. spalio 4 d., kai erdvėlaivis skriejo orbita aplink Žemę. Kosminiai skrydžiai, kurių metu erdvėlaiviuose būdavo tik gyvūnai, priskiriamos prie nepilotuojamų, o tos, kurių metu ir žmonės, ir gyvūnai, – pilotuojamaisiais.

Dauguma įvykdytų kosminių skrydžių buvo nepilotuojami, dėl mažesnių misijos išlaidų ir mažesnės rizikos. Pavyzdžiui, misijos su žmonėmis į Veneros ar Jupiterio „nedraugišką“ aplinką yra per daug pavojingos žmonėms, turint dabartines apsaugos technologijas, o misijos į išorines Saulės sistemos planetas – Saturną, Uraną, Neptūną – yra per ilgos ir per daug tolimos, kad jas būtų galima pasiekti šiuolaikiniais pilotuojamais erdvėlaiviais.

Bepiločiams erdvėlaiviams valdyti, duomenų perdavimui ir Žemę ir iš jos į erdvėlaivį naudojama telemetrija. Dauguma aparatų įdiegta komandų sistema, leidžianti jį valdyti nuotoliniu būdu. Tuo pačiu dauguma erdvėlaivių turi autonomišką valdymo sistemą, kuri ypač svarbi tuomet, kai erdvėlaivis yra pakankamai toli nuo Žemės, kad būtų efektyvu radijo bangomis perduoti signalus, arba kai erdvėlaivis yra nepasiekiamas radijo bangomis iš Žemės. Naujausi kosminiai zondai Cassini-Huygens ir Mars Exploration Rover yra visiškai autonominiai ir gali būti valdomi vien tik juose esančių kompiuterių pagalba.

Nepilotuojamus kosminius skrydžius vykdė nemažai pasaulio valstybių. Daugumą JAV kosminių skrydžių koordinavo (koordinuoja) NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija, Europos – Europos erdvės operacijų centras (Europos kosminės agentūros padalinys). Kosminius skrydžius taip pat vykdo Rusija, Japonija, Kinija, Indija.

Bepiločiai erdvėlaiviai skirstomi į dvi klases:

Kai kurie, patys seniausi, bepiločiai erdvėlaiviai negalėjo būti valdomi iš Žemės nuotoliniu būdu: „Sputnik 1“ ir „Explorer 1“ turėjo tik vienos krypties duomenų perdavimo šaltini – į Žemę, bet neturėjo imtuvo, todėl nebuvo galimybės priimti signalų ir juos valdyti.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+3366-0=3366 wiki spaudos ženklai).