Neris

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Neris (upė))
Peršokti į: navigacija, paiešką
Neris
Neris Vilniuje
Neris Vilniuje
Ilgis 509 km
Baseino plotas 24 942,3 km²
Vidutinis debitas 180 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva, Baltarusija
Commons-logo.svg Vikiteka: NerisVikiteka
Neris Lietuvos žemėlapyje

Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija; brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].

Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.

Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.

Didžiausi intakai:

Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.

  • Lietava – dešinysis intakas; nuo jo pavadinimo kildinamas Lietuvos vardas.

Istorija[taisyti]

Juozas Marševskis. Neries vaizdas

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.

Pavadinimo kilmė[taisyti]

Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Gali būti, kad veiksmažodžio nerti reikšmė buvusi taip pat ir apskritai „tekėti, bėgti“.[2]

Slavų kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais „vilnis“, „vilnyti“,[3] tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) „didžioji“. [4] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, kuriuo vardu vadinti ištekančią upę.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  2. Algirdas Sabaliauskas. Iš kur jie? // Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 1994. p. 239.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 256–259 psl.
Tiltai per Nėrį

Galerija[taisyti]

Panorama Kernavėje.
Panorama Kernavėje.
Panorama Vilniuje.
Panorama Vilniuje.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+19-0=19 wiki spaudos ženklai).
Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Vikipedijose
Spausdinti/eksportuoti