Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Skersinis smegenų pjūvis (
PET'ograma)
Neuroinformatika yra informatikos šaka.
Tyrimo objektas
Neuroinformatika nagrinėja informacijos gavimą, perdirbimą ir saugojimą neuroninėse sistemose, tiek biologiniuose, tiek dirbtiniuose neuroniniuose tinkluose. Ji ieško metodų, kaip būtų galima pritaikyti biologinių informacinių sistemų funkcionavimą techninėse informacinėse sistemose.
Pagal tyrimo sritis tai tarpdisciplininis mokslas, esantis greta kognityvinių mokslų bei disciplinų, nagrinėjančių dirbtinį intelektą.
Skirtingai nuo dirbtinio intelekto tyrimų, kurie yra informatikos sritis, siekianti sukurti mašinas, kurios elgtųsi lyg turėdamos intelektą, tačiau nesirūpinant kaip susiformuoja intelektas, neuroinformatika labiau dirba su biologiniais duomenimis. Tiriama kaip dirba smegenys ir tuomet bandoma simuliuoti atskiras smegenų dalis – neuronus ir sinapses.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
Literatūra
Anglų kalba
- R. Beale und T. Jackson: Neural Computing an Introduction, Adam Hilger, Bristol, 1990
- JA. Hertz, A. Krogh und RG. Palmer: Introduction to the Theory of Neural Computation, Addison-Wesley, 1991
- P. D. Wassermann: Advanced methods in neural Computing, Van Nostrand Reinhold, New York, 1993
- Simon Haykin: Neural Networks – A Comprehensive Foundation , Prentice Hall, 6th July 1998
- Christof Koch: Biophysics of Computation: Information Processing in Single Neurons, Oxford U. Press, (1999), ISBN 0-19-518199-9
Vokiečių kalba
- A. Zell: Simulation neuronaler Netze, Addison Wesley, 1994
- Raúl Rojas: Theorie der neuronalen Netze, Springer-Lehrbuch, Berlin, 1996, ISBN 3-540-56353-9
| Edit
|
Kibernetika, sritys ir mokslininkai
|
| K1
|
Kompleksų teorija, Antrosios tvarkos kibernetika, Radikalusis konstruktivizmas, Variantiškumas (kibernetika)
|
| K2
|
Automatizavimas, Sprendimų priėmimo teorija, Lošimų teorija, Informacijos teorija, Informetrija, Konekcionizmas, Simbolizmas, Tinklų teorija, Sinergetika, Sistemų teorija, Sistemų mokslas, dirbtinis intelektas
|
| K3
|
Antropokibernetika, Švietimo kibernetika, Biokibernetika, Medicininė kibernetika,
Biomedicininė kibernetika, Neuroinformatika, Psichokibernetika, Sociokibernetika, Sistemų biologija, Techninė kibernetika
|
| Kibernetikai
|
William Ross Ashby, Stafford Beer, Claude Bernard, Valentin Braitenberg, Ludwig von Bertalanffy, Walter Cannon, Joseph J. DiStefano III, Heinz von Foerster, Jay Forrester, Charles François, Ernst von Glasersfeld, Gerhard Grössing, Stephen Grossberg, Hermann Haken, Erich von Holst, Stuart Kauffman, Hiroaki Kitano, Aldo Masturzo, Niklas Luhmann, Warren McCulloch, Humberto Maturana, Horst Mittelstaedt, Talcott Parsons, Walter Pitts, Alfred Radcliffe-Brown, Stefan Rieger, Arturo Rosenblueth, Claude Elwood Shannon, Harold C. Sox, Karl Steinbuch, Robert Trappl, Felix Tretter, Valentin Turchin, Francisco Varela, Frederic Vester, Paul Watzlawick, Norbert Wiener
|
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. balandžio 2 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Neuroinformatika“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Eureka, Dirgela. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2709-0=2709 wiki spaudos ženklai).
