Nijigatos prefektūra
| Nijigatos prefektūra 新潟県 Niigata-ken | |
| Prefektūra | |
|---|---|
| Japonijos žemėlapis su paryškinta Nijigatos prefektūra | |
| Sostinė | Nijigata |
| Regionas | Čiūbu |
| Sala | Honšiū |
| Gubernatorius | Hirohiko Izumida |
| Plotas | 12 583,46 km² (5vieta) |
| - % vandens | 0,2 |
| Gyventojai (2007 m. lapkričio 1 d.) | |
| - Gyventojų | 2 407 259 (14vieta) |
| - Tankis | 191 žm./km² |
| Apskritys | 10 |
| Savivaldybės | 35 |
| ISO 3166-2 | JP-15 |
| Svetainė | www.pref.niigata.jp/ sougouseisaku/kokusai/ english/ |
| Prefektūros simboliai | |
| - Gėlė | Darželinė tulpė (Tulipa gesneriana) |
| - Medis | Japoninė kamelija (Camellia japonica) |
| - Paukštis | Japoninis kuoduotasis ibis (Nipponia nippon) |
Nijigatos prefektūra (jap. 新潟県; Niigata-ken) - Japonijos prefektūra, įsikūrusi Honšiū saloje, Japonijos jūros pakrantėje. Sostinė - Nijigata. Pats prefektūros pavadinimas „Niigata“ reiškia „Naujoji lagūna“.
Istorija
Seniau Nijigatos prefektūros vietoje buvo Ečigo ir Sado žemės. Sengoku laikotarpiu jos buvo valdomos Kenšio Uesugio.
Nijigatos miestas yra didžiausias ir svarbiausias miestas prefektūroje, taip pat - svarbus uostas nuo pat XIX a. vid., kai M. Peris Kanagavos sutartimi privertė japonus įteisinti prekybą su užsienio valstybėmis. Nijigatos miesto uostas tapo pirmuoju uostu prie Japonijos jūros, skirtu Japonijos ir užsienio valstybių prekybai.
Ecuzankajaus organizacija, kuriai vadovavo ministras pirmininkas Tanaka Kakuei, buvo labai įtakinga tobulinant infrastruktūras šioje prefektūroje XX a. septintame ir aštuntame dešimtmečiuose: organizacijos iniciatyva nutiesti Joetsu Shinkansen geležinkelis ir Kanecu greitkelis (susisiekimui su Tokijum).
2004 m. spalio 23 d., Čiuecu žemės drebėjimas sukrėtė Nijigatos prefektūroje esantį Odžiją.
2006 m. sausio 6 d. prefektūroje siautusi stipri sniego audra sukėlė daug liūdnų padarinių: mažiausiai 71 žmogus žuvo, virš 1000 buvo sužeistų.
Geografija
Nijigatos prefektūra iš šiaurės vakarų į šiaurės rytus 240 km tęsiasi išilgai Japonijos jūros. Prefektūrą taip pat sudaro Sado sala.
Prefektūra priskiriama ir prie Hokuriku, ir prie Košinecu regionų.
Prefektūra paprastai skirstoma į keturias zonas: Džioecu (pietuose), Čiuecu (centre), Kaecu (šiaurėje) ir Sado salą. Prefektūroje taip pat yra Šinano, ilgiausios Japonijos upės, žiotys.
Miestai
Nijigatos prefektūroje yra 20 miestų:
Miesteliai ir kaimai
Pateikiami miesteliai ir kaimai kiekvienoje apskrityje:
|
Miestų ir kaimų susijungimai
Nuo 2001 m. iš viso įvykdyta 15 miestų ir kaimų sujungimų. Paskutinysis įvyko 2006 m. kovo 20 d., kai prie Cubamės miesto buvo prijungti Bunsujus ir Jošida.
Ateityje planuojami susijungimai
2008 m. balandžio mėn. planuojama prie Murakamio prijungti Asahį, Avašimaurą, Kamihajašį ir Sanpoką.
Ekonomika
Pagrindinė prefektūros pramonės šaka - žemės ūkis. Ryžiai - pagrindinis produktas. Jų šioje prefektūroje užauginama beveik daugiausiai Japonijoje (daugiausiai užauginama Hokaido prefektūroje, Nijigatos prefektūrai tarp visų Japonijos prefektūrų priklauso garbinga 2 vieta). Šioje prefektūroje taip pat randama naftos.
Nuorodos
- Oficiali Nijigatos prefektūros svetainė (reikalinga Macromedia Flash programa)
- Niigata JET tinklalapis
| |||
| Miestai | |||
|---|---|---|---|
| Aganas | Cubamė | Gosenas | Itoigava | Džioecu | Kamas | Kašivadzakis | Micukė | Minamiuonuma | Murakamis | Miokas | Nagaoka | Nijigata (sostinė) | Odžija | Sadas | Sandžis | Šibata | Tainajus | Tokamačis | Uonuma | |||
| Apskritys | |||
| Higašikanbaros apskritis | Ivafunės apskritis | Karivos apskritis | Kitakanbaros apskritis | Kitauonumos apskritis | Minamikanbaros apskritis | Minamiuonumos apskritis | Nakauonumos apskritis | Nišikanbaros apskritis | Santo apskritis |
| |
|
Regionai ir prefektūros:
Regionai Prefektūros Kita | |
Koordinatės:
| ||||||