Nosis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Vaizdas:Human-nose.jpg
13-amečio baltojo nosis

Nosis (lot. nasus) – stuburinių gyvūnų pradinė kvėpavimo takų dalis ir uoslės organas. Skiriama išorinė nosis (nasus externus) ir nosies ertmė (cavitas nasi).

Nosies gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko įkvepiamame ore esančias dulkes, o kraujagyslės sušildo orą. Dulkės pašalinamos lauk čiaudant.

Išorinė žmogaus nosis

Išorinė nosis įvairuoja, jos dydis ir ilgis priklauso nuo paveldėjimo, rasės. Nosis skirstoma į tokias dalis: nosies šaknis (radix nasi), nosies nugara (dorsum nasi) ir nosies viršūnė (apex nasi). Išorinę nosį sudaro du nosikauliai (ossa nasalia) ir nosies kremzlės. Išilgai nosies nugaros iš abiejų pusių yra šoninė nosies kremzlė (cartilago nasi lateralis). Nosies viršūnėje yra didžioji sparno kremzlė (cartilago alaris major), o jos šonuose mažosios sparno kremzlės (cartilagines alares minores). Nosies viršūnėje yra šnervės, kurias apriboja porinės didžiojo sparno kremzlės.

Žmogaus nosies ertmė

Nosies ertmė - išorinės nosies viduje ir kaukolės veidinėje dalyje esanti didelė porinė ertmė. Pradinė ertmės dalis, ribojama išorinės nosies, yra vadinama nosies prieangiu, (vestibulum nasi), kuris šnervėmis atsiveria į išorę. Visa nosies ertmė užpakalinėje dalyje baigiasi nosinėmis ryklės angomis, atsiverdama į nosiaryklę. Tarp kriauklių (conchae) ir šoninės sienos susidaro (crus laterale) trys nosies landos:

  • Tarp viršutinės nosies kriauklės ir šoninės sienos susidaro trumpiausia viršutinė nosies landa (meatus nasi superior).
  • Tarp vidurinės kriauklės ir šoninės sienos - vidurinė nosies landa (meatus nasi media),
  • Analogiškai po apatine kriaukle - ilgiausia apatinė nosies landa (meatus nasi inferior).

Tarp visų kriauklių vidinių paviršių ir nosies pertvaros lieka tik siauras, apie 0,25 cm pločio, vertikalus plyšys - bendroji nosies landa. Nosies ertmės gleivinė gana tvirtai suaugusi su kaulinėmis sienomis. Ją dengia daugiaeilis virpamasis epitelis, kuris labai svarbus einančiam orui apvalyti. Šis epitelis dar vadinamas kvėpuojamuoju epiteliu. Uodžiamosios srities gleivinė storesnė. Gleivinę dengia juntamasis epitelis, kurio pagrindinis elementas yra bipolinės receptorinės ląstelės.

Nosies pažeidimai

  • Nosies lūžiai
  • Nosies pertvaros iškrypimai.

Nosį taip pat pažeidžia sifilis, šunvotė, rožė.

Nosies pakitimai

  • Straubliniai gyvūnai turi ilgą straublį, kuris susiformavo susiliejus nosiai su raumeninga viršutine lūpa.
  • Didnosių beždžionių patinų nosis ilga ir nukarusi, ji yra svarbi viliojant patelę. Ką tik gimęs jauniklis turi normalią nosį, senstant ji didėja, bet patelių ji daug mažesnė negu patino.



Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5204-0=5204 wiki spaudos ženklai).