Novės Piekutų valsčius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Novės Piekutų valsčius
lenk. Gmina Nowe Piekuty
POL gmina Nowe Piekuty COA.png
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2
Valstybė: Vėliava Lenkija
Centras: Nove Piekutai
Gyventojų: 4 060 (2008 m.)
Plotas: 109.37 km²
Tankumas (2008): 37 žm./km²
Teritorijos kodas: 2013072
Pašto kodas: PL 18-212
Tel. kodas: 86
Tinklalapis: http://www.nowepiekuty.pl/

Novės Piekutų valsčius (lenk. Gmina Nowe Piekuty) - kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Mazovijos Vysokio apskrityje. Centras – Nove Piekutai. Ribojasi su Bransko, Pošvientnės, Sokolų, Šepetovo ir Mazovijos Vysokio valsčiais.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta - jotvingiai. V a. į šias vietoves atsikraustė slavų gentis mozūrai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 109,37 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 78%
  • miškai: 16%
  • vandens telkiniai: 6%

Valsčius sudaro 8,53% Mazovijos Vysokio apskrities.

Demografija

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 4060 100% 1969 48,5% 2091 51,5%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
37,1 18 19,1

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1405,72 zlotai.[3]

Administracinis suskirstymas

Hodiševas, Jablon Dobkai, Jablon Dombrova, Jablon Jankovce, Jablon Košcelna, Jablon Markovienta, Jablon Piotrovce, Jablon Spalai, Jablon Šlivovas, Jablon Zambrovizna, Jablon Zažeckiai, Joškai, Koboskai, Kostri Litva, Kostri Noskai, Krasovo Čestkai, Krasovo Siudmakai, Krasovo Vielkiai, Krasovo Vulka, Lendovo Budai, Lopiene Ježe, Lopiene Šelongai, Lopiene Ziskai, Markovo Vulka, Nove Piekutai, Nove Žepkai, Nove Žochai, Piekuti Urbanai, Prušanka Mala, Sklodi Borove, Sklodi Pžirusai, Stare Žochai, Stokoviskas, Tločevas ir Viežbovizna.

Šaltiniai



Mazovijos Vysokio apskrities valsčiai

Cechanoveco valsčius | Čiževo valsčius | Klukovo valsčius | Kobilino Božimų valsčius | Kulešės Košcelnės valsčius | Novės Piekutų valsčius | Sokolų valsčius | Šepetovo valsčius | Mazovijos Vysokio valsčius

Mazovijos Vysokio apskritis


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+5392-0=5392 wiki spaudos ženklai).