Olelkaičiai
Olelkaičiai | |
---|---|
Kilmė | Gediminaičiai |
Pradininkas | Vladimiras/Olelka |
Titulas | Kunigaikštis |
Laikotarpis | XIV a.-1505 m. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Sluckas-Kopylius, Kijevas, Pinskas |
Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo vaikaičio Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.
Valdos ir įtaka
Pagrindinės Olelkaičių valdos buvo Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė, paveldėta iš Aleksandro Olelkos tėvo Vladimiro Algirdaičio, vienintelė Abiejų Tautų Respublikoje išlikusi dalinė kunigaikštystė. Ji išlaikyta iki 1621 m., kol mirė paskutinioji giminės atstovė – Sofija Olelkaitė. Dėl šitos nuolatinės valdos jie dar buvo vadinami Sluckiais.
Olelkaičiai taip pat laikinai valdė vėliau gautas Kijevo, Pinsko kunigaikštystes. 1528 m. jų valdose buvo apie 7000 dūmų; pagal valdomą turtą tada jie užėmė 4 vietą tarp visų LDK giminių.
XV–XVI a. Olelkaičiai buvo LDK Ponų tarybos nariai; pretenduodami į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, XV a. jie ne kartą bandė įvykdyti valstybės perversmą ir už tai buvo baudžiami. Pasižymėjo kovose su totoriais.
Po Liublino unijos Olelkaičių įtaka valstybėje sumažėjo. XVII a. mirus paskutiniam šios giminės palikuoniui Jurgiui III, o jo dukrai Sofijai ištekėjus už Jonušo Radvilos, Slucko ir Kapyliaus kunigaikštystės atiteko Radviloms.
Žymesni giminės atstovai
- Simonas I (1420–1470) – Aleksandro sūnus, Kijevo kunigaikštis, kandidatas į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius;
- Mykolas Olelkaitis (?-1481) – Aleksandro sūnus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkas Naugarde, nubaustas mirties bausme už sąmokslo prieš didijį kunigaikštį Kazimierą organizavimą;
- Simonas II Olelkaitis (?-1505) – Mykolo sūnus, 1492 m. pretendavo į didžiojo kunigaikščio sostą;
- Jurgis I Olelkaitis (1492–1542) – Simono II sūnus, pasižymėjo kovose su Krymo totoriais;
- Jurgis II Olelkaitis (?-1579) – 1572 m. pretendavo į didžiojo kunigaikščio sostą.
|
|