Olimpo Kalnas (Marsas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Olympus Mons)
Olimpo kalnas, nufotografuotas NASA

Olimpo Kalnas Marse - aukščiausias žinomas vulkanas ir kalnas, kuris susiformavo Amazonio periode (prasidėjo prieš ~1.8 mlrd. metų). Jis tris kartus aukštesnis už Everesto kalną. Jo šlaitus 19 km aukštyje dengia debesys. Ugnikalnio kraterio skersmuo siekia 90 km. Olimpo Kalnas aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas Saulės sistemoje. Pavadintas pagal Olimpo kalną, senovės graikų dievų buveinę.

Savybės

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:
Olimpo Kalnas

Centrinė viršukalnė virš vidutinio planetos lygio iškilusi apie 27 km. Olimpo Kalnas yra apie 550 km pločio su stačiais šlaitais (iki 6 km aukščio). Jis turi kalderų kompleksą (85 km ilgio, 60 km pločio ir 3 km gylio su 6 persidengiančiais krateriais). Viršukalnėje atmosferos slėgis varijuoja tarp 5-8 % vidutinio paviršiaus slėgio (600 paskalių); palyginimui atmosferos slėgis Everesto kalno viršūnėje yra apie 32 % slėgio jūros lygyje. Marso atmosferoje egzistuoja dulkės ir dideliame aukštyje, todėl įmanoma anglies dioksido-ledo debesų uždanga Olimpo Kalno viršūnėje, o vandens-ledo debesys - ne. Beje, vidutinis Marso paviršiaus atmosferos slėgis yra mažesnis nei 1 % palyginti su Žemės paviršiaus slėgiu - daug silpnesnė gravitacija Marse leidžia atmosferai daug labiau išsiplėsti.Tarptautinė astronomų sąjunga laikinai suteikė dviem Olimpo Kalno krateriams vardus: 15,6 km skersmens Karzok krateris (18°25'N 131°55'W) ir 10,4 km skersmens Pangboche krateris (17°10'N 133°35'W).

Vulkanizmas

Olimpo Kalnas yra vulkanas, kurio plotis daug didesnis uz aukštį, dėl didelių lavos kiekių per ilgą laikotarpį. 2004 metais Mars Express aptiko senos lavos sroves ant Olimpo Kalno šlaito. Remiantis kraterio dydžiu ir išsiveržimų dažniu, vakarų skardžio paviršius susiformavo nuo 115 iki 2 mln. metų laikotarpyje. Tai pakankamai nauji atradimai, kuriais remiantis galima teigti, kad Olimpo Kalnas vis dar vulknaniškai aktyvus. Šio vulkano išvaizda keista, nes Marse nėra tektoninių plokščių.

Stebėjimai

Olimpo Kalnas, kaip ir keli kiti vulkanai Tarsidės srityje, yra tokio aukščio, kad išlenda virš dulkių audrų Marse, del to jis buvo stebimas jau XIX amžiuje. Astronomas Patrik Moore pastebejo šį kalną pirmasis ir spėjo, kad jis turi būti aukštas. 1972 metais Mariner 9 fotografavo šį kalną iš orbitos. Šiu fotografijų dėka tapo aišku, kad šis vulkanas daug aukštesnis negu bet kuris kalnas, rastas Žemėje. Tuomet jam buvo suteiktas Olimpo Kalno vardas.

Aplinka

Olimpo Kalnas yra Tarsidės srityje, milžiniškame Marso paviršiaus iškilime, kuriame yra dar daugybė vulkaninių darinių. Aplink juos yra mažesnių vulkanų sluoksnis, tokių kaip Arsia Kalnas, Pavonis Kalnas ir Ascraeus Kalnas, kurie yra maži lyginant tik su Olimpo Kalnu. Ši sritis, supanti Olimpo Kalną, guli 2 km gylyje. Vulkanas yra apsuptas regiono, žinomo kaip Olimpo Kalno aureolė (lotyniškai "šviesos ratas"), su gigantiškomis viršunėmis ir blokais, išplitusiais 1000 km nuo viršūnės, kuri rodo pavišiaus plėtojimosi ir kitimo požymių, susijusių su ledynais. Visos šios srities susidarymas dar mažai suprastas. Viena teorija teigia, kad šis bazalto skardis buvo suformuotas nuošliaužų, ir aureolė susidarė iš jų suneštos medžiagos. Šio skardžio nuotrauka, gauta HiRISE, rodoma žemiau.

Olimpo Kalno skardis matomas HiRISE. Nuotraukoje rodomas 0.25 km² paviršiaus plotas

Vikiteka


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+42-0=42 wiki spaudos ženklai).