Ona Navickienė
| Ona Navickienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1924 m. liepos 26 d. Anykščiai |
| Mirė | † 1999 m. Vilniuje |
|
| |
| Veikla | Menotyrininkė, kraštotyrininkė, visuomenininkė
|
Ona Navickienė (Serbentaitė, 1924 m. liepos 26 d., Anykščiai – 1999 m. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse) – Menotyrininkė, kraštotyrininkė, visuomenininkė.
Biografija
Tėvai: Vincentas Serbentas (1892–1962) iš Pilviškių – kepėjas, vėliau žemdirbys, ir Kamilė Palubinskaitė-Serbentienė (1896–1981) iš Maigių – žemdirbė. Seserys dvynės Bronė Serbentaitė (g. 1933 m.) – kino inžinierė, visuomenininkė, ir Angelė Serbentaitė (g. 1933 m.) – medikė, visuomenininkė, brolis Alfonsas Serbentas (g. 1934 m.) – mechanikas, visuomenininkas. Sesuo Marija Serbentaitė mirė kūdikystėje Afrikoje.
Augo Anykščiuose, penkerius vaikystės metus praleido Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika), kur uždarbiavo tėvai, vėliau gyveno Storių kaime, Anykščių raj..
1945 m. baigė Anykščių gimnaziją 2-ojoje abiturientų laidoje (auklėtojas – Antanas Žukauskas-Vienuolis). 1945–1950 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, įgijo istorikės humanitarinį išsilavinimą.
1950–1983 m., iki pensijos, O. Navickienė dirbo Lietuvos kultūros ministerijos Muziejų valdyboje, vėliau pertvarkytoje į Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdybą, dailėtyrininke.
1960–1983 m. ji tyrė, registravo Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių dailės paminklus, vadovavo ekspedicijoms jiems tirti ir aprašyti. Sukauptą medžiagą ji perdavė Kultūros ministerijos archyvui.
O. Navickienė parašė ir paskelbė straipsnių dailės klausimais, rengė disertaciją apie Lietuvos bažnyčių varpus, bet jos nebaigė.
Ji ištyrė ir aprašė Anykščių miesto bei Anykščių krašto dailės paminklus: sakralinio meno objektus viešosiose erdvėse, bažnyčių meno kūrinius, tarp jų ir paslėptus Debeikių meno rinkinius. Sukauptą medžiagą ji perdavė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui.
O. Navickienės iniciatyva, tarpininkaujant Lietuvos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojui Juozui Baltušiui, 1961 m. buvo sustabdytas projektas užtvenkti Šventosios upės vagą ties Andrioniškiu ir dalį vandens iš ten paleisti tekėti į Nevėžio baseiną. Jos iniciatyva užtvanka buvo iš naujo suprojektuota ir pastatyta ties Kavarsku, o Šventoji ties Anykščiais išliko vandeningesnė.
Visuomeninė organizacija Kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo komitetas apdovanojo O. Navickienę Laisvės Kovų Didžiojo Kryžiaus ordinu (po mirties, 2015 m.) už Lietuvos kultūros paveldo ir gamtinių vertybių išsaugojimą.
Ištekėjo 1951 m., vyras Feliksas Navickas (1922–2018) – dailininkas scenografas. Vaikai: Genovaitė Gražina Navickaitė-Šaulienė (g. 1948 m.) – gydytoja homeopatė, visuomenininkė, Arvydas Navickas (g. 1956 m.) – ekonomistas.
Mirė 1999 m. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |