Organizacinė kultūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Organizacinė kultūra (angl. Corporate culture) įvardija organizacijos vertybes, įsitikinimus ir papročius. Organizacijų struktūrą atvaizduoti ir paaiškinti yra santykinai paprasta, tačiau paaiškinti organizacinę kultūrą yra kiek kelbiau.

Šioje srityje yra padaryta daugybė tyrimų.

Organizacinės struktūros faktoriai[taisyti]

Tautinė kultūra daro didelę įtaką kultūrai. Geert Hofstede parodė, kad yra regioniniai skirtumai. Europoje galima išskirti keturias plačias regioninių kultūrų sritis:

  • Germanų
  • Skandinavų
  • Anglosaksų
  • Lotynų

Organizacijos Nariai į organizaciją atsineša savo asmeninę patirtį, savo įsitikinimus ir savo vertybes.

Organizacijos vidaus Darbo grupės irgi turi savo bendravimo bei elgesio normas ir būdą, kuris daro įtaką platesnei organizacijai.

Užduotis. Kultūra gali būti „importuota“. Tai yra, pavyzdžiui, kompiuterių specialistas gali turėti gebėjimus, kalbą ir elgesį įgytą nepriklausomai nuo organizacijos, kuris skiriasi nuo bendradarbių, ir tai daro įtaką organizacijos kultūrai.

Vadovybė gali nustatyti organizacijos kultūrą, ir norėti įpiršti organizacijos vertybes ir elgesio kodeksą (etiketą), kuris atspindėtų organizacijos tikslus.

Stipri ir silpna kultūra[taisyti]

Sakome, kad yra stipri kultūra tuomet, kai organizacijos nariai veikia dėl to, kad jų vertybės linkusios atitikti organizacijos vertybes. Ir priešingai, yra silpna kultūra, – kuomet šios vertybės yra linkusios skirtis nuo organizacijos vertybių. Tuomet kontrolė gali būti pasiekiama daugybės biurokratinių procedūrų dėka.

Kur kultūra stipri – žmonės veikia todėl, kad jie tiki, kad tai, ką jie daro, yra tai, ką reikėtų daryti. Tačiau šiuo atveju egzistuoja kito reiškinio rizika: pernelyg grupinio mąstymo (angl. Groupthink). Tai yra būsena kai žmonės mąsto taip panašiai, kad jie negali atsispirti grupiniam mąstymui, ir taip sumažėja inovacinių minčių. Tai gali atsitikti, pavyzdžiui, kur yra didelis pasitikėjimas centriniu charizmatiniu organizacijos vadovu, ar kur yra perdėtas tikėjimas organizacijos vertybėmis.

Palyginimui, biurokratinės organizacijos gali nesugebėti mąstyti inovaciškai dėl per didelės priklausomybės nuo įsigalėjusių procedūrų.

Inovacinėms organacijoms reikia žmonių, kurie yra pasiruošę kritiškai mąstyti apie dabartinę padėtį – nesvarbu, ar tai yra grupinio mąstymo tipo struktūrą, ar biurokratinio tipo struktūra. Tačiau tam taip pat būtinos procedūros naujoms idėjoms efektyviai įgyvendinti.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.