Orumas
Orumas – kertinė moralinės sąmonės sąvoka, reiškianti asmenybės vertingumą. Kaip etikos kategorija atspindi žmogaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės su žmogumi. Juo parodomas žmogaus reiklumas sau (pvz., dažnas pagalvoja, ar taip elgiantis nenukentės mano orumas). Orumas, kaip ir sąžinė, yra vienas iš būdų, kuriais žmogus įsisąmonina savo pareigą ir atsakomybę visuomenei. Tuo pačiu asmens orumas reguliuoja visuomenės požiūrį į tą asmenį, reikalaudamas jį gerbti, pripažinti jo teises.
Teisė
Orumas civilinėje teisėje yra neturtinė vertybė. Ją turi kiekvienas žmogus nuo pat gimimo. Ji yra neatimama ir neperleidžiama. Žmogaus orumą gina ir saugo įstatymai (pvz., baudžiamoji teisė, įvardydama tam tikras veikas kaip draudžiamas – žr. įžeidimas, šmeižtas ir kitos baudžiamosios veikos). Konstitucinėje teisė asmens orumas yra kriterijus santykiuose tarp valstybės ir asmens bei jo teisinio statuso.
Taip pat skaitykite
| ||||||