Osa (Graikija)
Šis straipsnis apie kalną Graikijoje. Apie kalną Tasmanijoje skaitykite straipsnyje Osa (Tasmanija)
| Osa | |
|---|---|
 | |
| Aukštis | 1978 m |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Graikija
|
| Koordinatės | |
Osa (gr. Όσσα), arba Kisavas (gr. Κίσσαβος) – kalnas Graikijoje, rytų Tesalijoje, priklauso Larisos nomui. Kalno aukštis virš jūros lygio – 1978 m. Osa yra prie Termos įlankos, į šiaurę nuo Pelijo ir į pietus nuo Olimpo. Nuo pastarojo Osą skiria Tempų slėnis, pro kurį teka Pinėjo upė.
Jūriniuose šlaituose plyti tankūs valgomojo kaštainio (lot. Castanea sativa), europinio kukmedžio (lot. Taxus baccata), platanalapio klevo (lot. Acer pseudoplatanus) ir paprastojo kaštono (lot. Aesculus hippocastanum) miškai. Ties 400 m dažnesnis tampa bukas (lot. Fagus), kurį aukštesnėse vietose pakeičia makedoninis kėnis (lot. Abies borisii-regis), maišytas su kedriniu kadagiu (lot. Juniperus oxycedrus), skroblalape ostrija (lot. Ostrya carpinifolia) ir gudobele (lot. Crataegus orientalis). Kalno viršūnė turi akmeningų atodangų, tačiau žemiau jos driekiasi pievos.[1]
Graikų mitologijoje aloadai Otas ir Efialtas, siekdami pakilti pas dievus, į dangų, pasinaudojo kalnu. Jie prievarta norėjo padaryti savo žmonomis Artemidę ir Herą, todėl grasino dievams pastatysią ant Olimpo Osos kalną, o ant Osos – Pelijo kalną.[2]