Pūčkoriai
- Kitos reikšmės – Pūčkoriai (reikšmės).
Pūčkoriai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pūčkorių atodanga (kairėje) | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Naujosios Vilnios seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | PūčkoriaiVikiteka |
Pūčkoriai – Vilniaus miesto dalis, esanti rytinėje miesto dalyje, tarp Antakalnio ir Naujosios Vilnios.
Stūkso Pūčkorių piliakalnis (XIII–XIV a.), jo papėdėje – akmens amžiaus stovykla. Prie atodangos išlikę XVI a. patrankų liejyklos liekanų, vandens malūnas, palivarko pastatai. Ties atodanga prasideda pažintinis pėsčiųjų takas (istorinis), vedantis į pietvakarius, link Ribiškių.
Geografija
Pro Pūčkorius prateka Vilnia, čia atsiveria stačiašlaičiai giliai raižyti raguvyno masyvai, dešiniajame Vilnios krante yra garsioji Pūčkorių atodanga – geologinis paminklas (nuo 1974 m.), viena aukščiausių (65 m, 260 m) ledynmečio atodangų Lietuvoje, čia atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Nuo atodangos atsiveria įspūdinga Vilniaus miesto panorama.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Pūčkoriai TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
XIV–XX a. čia buvo Pūčkorių dvaras. Nuo XVI a. žinoma patrankų liejykla. Iki I pasaulinio karo čia veikė popieriaus fabrikas, 1905 m. minimas medžio malimo fabrikas, teikęs žaliavas netoliese buvusiam Kučkuriškių popieriaus fabrikui. 1909 m. jame buvo gaminamas kartonas, celiuliozė, rašomasis popierius. Patrankų liejyklos pastatai itin nukentėjo II pasaulinio karo metu.
Pavadinimo kilmė
Pūčkorių pavadinimas kildinamas iš LDK laikų, kai XVI a. veikė patrankų liejykla – Puškarnia (iš lenkiško termino lenk. puszkarnia), priklausiusi Lietuvos valdovams. Vilnios pakrantėje ties Pūčkoriais patrankos buvo ir išbandomos bei mokomi kariai. Pasakojama, kad liejykla turėjo savo bandymo poligonus ir artileristų mokymo laukus. Pūčkorių pabūklus žinojo net geriausiai Europoje ginkluota švedų kariuomenė. 1625 m. švedams užėmus Biržų pilį, kaip karo grobis atiteko 60 lietuviškų patrankų, lietų Pūčkoriuose. Vėliau čia lietomis patrankomis naudojosi Petro I ir Napoleono armijų daliniai.
Tai, kad šiose vietose buvo liejamos patrankos, byloja išlikę liejyklos statiniai Vilnelės pakrantėje.