Pagėgiai

Kitos reikšmės – Pagėgiai (reikšmės).

Pagėgiai
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Pagėgių kultūros centras
Pagėgiai
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3
Respublika:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Savivaldybė:	Pagėgių savivaldybė
Seniūnija:	Pagėgių seniūnija
Gyventojų:	1 576 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pagė́giai Kilmininkas: Pagė́gių Naudininkas: Pagė́giams Galininkas: Pagė́gius Įnagininkas: Pagė́giais Vietininkas: Pagė́giuose
Istoriniai pavadinimai
vok. Pogegen, Ordenswalde (1943–1944)
Pašto kodas:	LT-99032
Filmuota medžiaga.
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka:	PagėgiaiVikiteka

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 27 km į pietvakarius nuo Tauragės, prie kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija. Miestas yra radialinio plano.

STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia, pašventinta 1997 m. Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1933 m.

Pagėgių dvaro liekanos

Buvęs Pagėgių konclageris – „Oflager-53“, kurio vietoje 2005 m. pastatytas paminklas (S. Krasausko graviūra)

✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija Pagėgių pradinė mokykla

Pagėgių biblioteka

✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI

Paštas

✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS

SUSISIEKIMAS

LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS

Geografija

Yra miesto parkas, pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė. Į pietus nuo miesto telkšo Velnežeris (arba Pagėgių ežeras), iš šiaurės vakarų prieina Pagėgių miškai, iš pietryčių – Mikytų miškai. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas, netoliese stūkso Pagėgių piliakalnis.

Geležinkelio ruožas

Gudai Pagėgiai Tilžė Anužiai

<tabber> OpenStreetMap=

Žiūrėti didesniame žemėlapyje Pagėgiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Pagėgiai TSRS topografiniame žemėlapyje.

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90 1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896 1900s 1909 1915 1922 1936 1940 1942 1954 1967 1975 1985 1990 OpenStreetMap

</tabber>

Istorija

Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį:

Pagėgių bažnyčia

Pagėgiai minimi nuo 1281 m., kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. 1307 m. gegužės 19 d. minima Gigen žemė, kurioje gyveno skalvių didžiūnai Beita ir jo brolis Spudas. Nuo XV a. pradžios Pagėgiai priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti, įkurtos geležinkelio ir pašto stotys. Klaipėdos krašta perdavus Lietuvai, Pagėgiams suteiktos miesto teisės, pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo plentų Klaipėda–Smalininkai ir Mintauja–Tilžė linijos.

Pagėgiai 1796–1802 m. žemėlapyje

Kaimo aerofotonuotrauka 1944 m. rugpjūčio mėn.

Pagėgiams 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija. 1929–1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti Pagėgių katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

II pasaulinio karo metais prie Pagėgių buvo įkurta sovietų karių belaisvių stovykla „Oflager-53“, užėmusi 36 ha teritoriją, aptvertą spygliuota viela. Stovykla veikė iki 1943 m., tais metais vokiečiai miestą pervadino Ordenswalde.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Pagėgiai tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestas nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas, 1999 m. įkurta Pagėgių savivaldybė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1525–1701 m.	Prūsijos kunigaikštystė
1701–1736 m.	Prūsijos karalystė
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
1818–1871 m.	Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė
1871–1919 m.	Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Vokietijos imperija
1920–1923 m.	Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas
1923–1939 m.	Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
1939–1944 m.	Pagėgių valsčius, Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas
1945–1947 m.	Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, LTSR
1947–1950 m.	Pagėgių apskritis, LTSR
1950–1962 m.	Pagėgių apylinkė, Pagėgių rajono centras, LTSR
1962–1990 m.	Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, LTSR
1990–1995 m.	Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, Lietuva
1995–1999 m.	Pagėgių seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuva
1999–	Pagėgių savivaldybė, Lietuva

Pavadinimo kilmė

Pagėgiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gėgės upelio vardo, pridedant priešdėlį pa-. Liaudies etimologija vardą sieja su gegute. Gali būti, kad abidvi versijos yra papildančios viena kitą, mat Gėgės upelio vardas galėjęs kilti iš žąsų, kurios mėgo laikytis paupio balose, gagenimo. Kalbininkai linkę manyti, kad vietovardis gali būti giminingas nebevartojamam žodžiui gegis („miškas, rojus“).

Gyventojai

1818 m. kaime buvo 43 sodybos, 1850 m. 126 pastatai, 1885 m. – 150 pastatų.

Vaizdas:P social sciences.png Vaizdas:P social sciences.png Demografinė raida tarp 1818 m. ir 2021 m.
1818 m.	1850 m.	1871 m.	1885 m.	1905 m.	1910 m.
246	506	613	684	698	684
1925 m.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.
1 404	2 761	3 436	2 797	3 000	2 696
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.	2021 m.	-
2 568	2 393	2 253	1 941	1 576	-
Demografinės raidos histograma 1 000 2 000 3 000 4 000 1818 1850 1871 1885 1905 1910 1925 1939 1959 1970 1976 1979 1989 2001 2007 2011 2021

Žymūs žmonės

Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964), žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.

Sportas

• FK Pagėgiai

Šaltiniai

• Pagėgiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 474 psl.
• Pagėgiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On–Peri). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 226 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
• 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 300 psl.

• Pagėgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 263 psl.
• Pagėgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 401 psl.
• Pagėgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 733 psl.
• Pogegen GenWiki
• Be paliaubų: dokumentinė proza (sud. Edvardas Uldukis). - Vilnius: A. Malinausko individuali įmonė, 2006. - 95 p.: iliustr. - ISBN 9955-580-26-7
• Miesto urbanistika
• Pagėgių istorija