Pagėgiai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pagėgiai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   H-Pagegiai.jpg   
Pagėgiai, kultūros centras.JPG
Pagėgių kultūros centras

Pagėgiai
Koordinatės:55°08′10″N 21°54′22″E / 55.136°N 21.906°E / 55.136; 21.906 (Pagėgiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Pagėgių savivaldybė
Seniūnija: Pagėgių seniūnija
Gyventojų: 1 576 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pagė́giai
Kilmininkas: Pagė́gių
Naudininkas: Pagė́giams
Galininkas: Pagė́gius
Įnagininkas: Pagė́giais
Vietininkas: Pagė́giuose
Istoriniai pavadinimai
  • vok. Pogegen, Ordenswalde (1943–1944) [2]
Pašto kodas: LT-99032


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: PagėgiaiVikiteka

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 27 km į pietvakarius nuo Tauragės, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija. Miestas yra radialinio plano.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia, pašventinta 1997 m.
Havezate 0gr.gif Pagėgių dvaro liekanos
Buvęs Pagėgių konclageris – „Oflager-53“, kurio vietoje 2005 m. pastatytas paminklas (S. Krasausko graviūra)
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija
Japanese Map symbol (Library).svg Pagėgių biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Geografija

Yra miesto parkas, pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė. Į pietus nuo miesto telkšo Velnežeris (arba Pagėgių ežeras), iš šiaurės vakarų prieina Pagėgių miškai, iš pietryčių – Mikytų miškai. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas, netoliese stūkso Pagėgių piliakalnis.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Pagėgiai


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Pagėgiai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Pagėgiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Pagėgių bažnyčia

Pagėgiai minimi nuo 1281 m., kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. 1307 m. gegužės 19 d. minima Gigen žemė, kurioje gyveno skalvių didžiūnai Beita ir jo brolis Spudas. Nuo XV a. pradžios Pagėgiai priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti, įkurtos geležinkelio ir pašto stotys. Klaipėdos krašta perdavus Lietuvai, Pagėgiams suteiktos miesto teisės, pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo plentų KlaipėdaSmalininkai ir MintaujaTilžė linijos.

Pagėgiai 1796–1802 m. žemėlapyje
Kaimo aerofotonuotrauka 1944 m. rugpjūčio mėn.

Pagėgiams 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija. 19291930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti Pagėgių katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

II pasaulinio karo metais prie Pagėgių buvo įkurta sovietų karių belaisvių stovykla „Oflager-53“, užėmusi 36 ha teritoriją, aptvertą spygliuota viela. Stovykla veikė iki 1943 m., tais metais vokiečiai miestą pervadino Ordenswalde.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Pagėgiai tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestas nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas, 1999 m. įkurta Pagėgių savivaldybė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181871 m. Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė
18711919 m. Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Vokietijos imperija
19201923 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas
19231939 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva
19391944 m. Pagėgių valsčius, Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas
19451947 m. Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, LTSR
19471950 m. Pagėgių apskritis, LTSR
19501962 m. Pagėgių apylinkė, Pagėgių rajono centras, LTSR
19621990 m. Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, LTSR
19901995 m. Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, Lietuva
19951999 m. Pagėgių seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuva
1999 Pagėgių savivaldybė, Lietuva


Pavadinimo kilmė

Pagėgiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gėgės upelio vardo,[5] pridedant priešdėlį pa-. Liaudies etimologija vardą sieja su gegute.[6] Gali būti, kad abidvi versijos yra papildančios viena kitą, mat Gėgės upelio vardas galėjęs kilti iš žąsų, kurios mėgo laikytis paupio balose, gagenimo. Kalbininkai linkę manyti, kad vietovardis gali būti giminingas nebevartojamam žodžiui gegis („miškas, rojus“).[7]

Gyventojai

1818 m. kaime buvo 43 sodybos, 1850 m. 126 pastatai, 1885 m. – 150 pastatų.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1818 m. ir 2021 m.
1818 m. 1850 m. 1871 m. 1885 m. 1905 m. 1910 m.
246 506 613 684 698 684
1925 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m. 1979 m.sur.
1 404 2 761 3 436 2 797 3 000 2 696
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m. 2011 m.sur. 2021 m. -
2 568 2 393 2 253 1 941 1 576 -

Žymūs žmonės

Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964), žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.

Sportas

Šaltiniai

  1. Pagėgiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Pagėgiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Pagėgiai loadmap.net
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 151 psl.
  6. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 306 p.
  7. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 300 psl.
  • Pagėgiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 474 psl.
  • Pagėgiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On–Peri). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 226 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 300 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 87% (+7166-578=6588 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – autorius – 37% (+3037-0=3037 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 14% (+1184-2567=-1383 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+31-0=31 wiki spaudos ženklai).