Pagėgiai
Kitos reikšmės – Pagėgiai (reikšmės).
Pagėgiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Visuotinė lietuvių enciklopedija | ||||||||||||||||
![]() | ||||||||||||||||
Pagėgių kultūros centras | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | ||||||||||||||||
Apskritis: | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė: | ![]() | |||||||||||||||
Seniūnija: | Pagėgių seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 1 576 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Pašto kodas: | LT-99032 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vaizdas:Commons-logo.svg Vikiteka: | PagėgiaiVikiteka |
Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 27 km į pietvakarius nuo Tauragės, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija. Miestas yra radialinio plano.
![]() |
![]()
|
![]() |
Buvęs Pagėgių konclageris – „Oflager-53“, kurio vietoje 2005 m. pastatytas paminklas (S. Krasausko graviūra) |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
![]() |
![]() |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
![]() |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Yra miesto parkas, pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė. Į pietus nuo miesto telkšo Velnežeris (arba Pagėgių ežeras), iš šiaurės vakarų prieina Pagėgių miškai, iš pietryčių – Mikytų miškai. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas, netoliese stūkso Pagėgių piliakalnis.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Pagėgiai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pagėgiai minimi nuo 1281 m., kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. 1307 m. gegužės 19 d. minima Gigen žemė, kurioje gyveno skalvių didžiūnai Beita ir jo brolis Spudas. Nuo XV a. pradžios Pagėgiai priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.
1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti, įkurtos geležinkelio ir pašto stotys. Klaipėdos krašta perdavus Lietuvai, Pagėgiams suteiktos miesto teisės, pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo plentų Klaipėda–Smalininkai ir Mintauja–Tilžė linijos.
Pagėgiams 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija. 1929–1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai – gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti Pagėgių katalikų bažnyčia.
1875 m. pro Pagėgius nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.
II pasaulinio karo metais prie Pagėgių buvo įkurta sovietų karių belaisvių stovykla „Oflager-53“, užėmusi 36 ha teritoriją, aptvertą spygliuota viela. Stovykla veikė iki 1943 m., tais metais vokiečiai miestą pervadino Ordenswalde.
1946 m. rugpjūčio 3 d. Pagėgiai tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestas nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas, 1999 m. įkurta Pagėgių savivaldybė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1525–1701 m. | Prūsijos kunigaikštystė | |
1701–1736 m. | Prūsijos karalystė | |
1736–1818 m. | Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė | |
1818–1871 m. | Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Prūsijos karalystė | |
1871–1919 m. | Pagėgių valsčius, Tilžės apskritis, Vokietijos imperija | |
1920–1923 m. | Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas | |
1923–1939 m. | Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuva | |
1939–1944 m. | Pagėgių valsčius, Tilžės-Ragainės apskritis, Trečiasis Reichas | |
1945–1947 m. | Pagėgių valsčius, Pagėgių apskritis, LTSR | |
1947–1950 m. | Pagėgių apskritis, LTSR | |
1950–1962 m. | Pagėgių apylinkė, Pagėgių rajono centras, LTSR | |
1962–1990 m. | Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, LTSR | |
1990–1995 m. | Pagėgių apylinkė, Šilutės rajonas, Lietuva | |
1995–1999 m. | Pagėgių seniūnija, Šilutės rajono savivaldybė, Lietuva | |
1999– | Pagėgių savivaldybė, Lietuva |
Pavadinimo kilmė
Pagėgiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gėgės upelio vardo,[5] pridedant priešdėlį pa-. Liaudies etimologija vardą sieja su gegute.[6] Gali būti, kad abidvi versijos yra papildančios viena kitą, mat Gėgės upelio vardas galėjęs kilti iš žąsų, kurios mėgo laikytis paupio balose, gagenimo. Kalbininkai linkę manyti, kad vietovardis gali būti giminingas nebevartojamam žodžiui gegis („miškas, rojus“).[7]
Gyventojai
1818 m. kaime buvo 43 sodybos, 1850 m. 126 pastatai, 1885 m. – 150 pastatų.
Demografinė raida tarp 1818 m. ir 2021 m. | |||||||
1818 m. | 1850 m. | 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
246 | 506 | 613 | 684 | 698 | 684 | ||
1925 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | ||
1 404 | 2 761 | 3 436 | 2 797 | 3 000 | 2 696 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
2 568 | 2 393 | 2 253 | 1 941 | 1 576 | - | ||
|
Žymūs žmonės
Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964), žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.
Sportas
Šaltiniai
- ↑ Pagėgiai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Pagėgiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Pagėgiai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 151 psl.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 306 p.
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 300 psl.
- Pagėgiai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 474 psl.
- Pagėgiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On–Peri). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 226 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 300 psl.
- Pagėgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 263 psl.
- Pagėgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 401 psl.
- Pagėgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 733 psl.
- Pogegen GenWiki
- Be paliaubų: dokumentinė proza (sud. Edvardas Uldukis). - Vilnius: A. Malinausko individuali įmonė, 2006. - 95 p.: iliustr. - ISBN 9955-580-26-7
- Miesto urbanistika
- Pagėgių istorija
|