Pajiešmenių dvaras
| Pajiešmenės dvaras | |
|---|---|
| | |
| Vieta | Pajiešmeniai |
| Įkurtas | XIX a. |
| Bajorų giminės | von der Roppai |
| Parkas | Iešmens upelio pakrantėje |
Pajiešmenių dvaras – dvaras Pajiešmenių kaime, Pasvalio rajone, kelio 125 Biržai–Raubonys kairėje pusėje, Jiešmens upelio upelio (Mūšos intakas) krante. Raudonų plytų rūmai (XIX a.), parkas (5 ha).
Tai buvęs Barklainių dvaro palivarkas. Sovietmečiu dvaro pagrindu išsivystė sodininkystės ūkis.
Istorija
Išlikę dvaro rūmai, statyti 1895 m. Tuo metu dvaras priklausė Klebokui, po jo – baronui Liudvikui Ropui. Šis įveisė parką ir pastatė išlikusius dvaro rūmus.
1930 m. dvaras išparceliuotas, rūmuose įrengta ūkio kontora, vėliau ten gyveno ūkio darbininkai.
2003 m. rūmų pastatą įsigijo privatus asmuo.
Telefoninis ryšys
1904 m. valstybinis leidimas naudotis Vilniaus pašto ir telegrafo telefonu, skirtu apskrities viršininkui, išduotas ir baronui Vilhelmui fon Ropui (vok. Wilhelm von der Ropp), tuometiniam Pajiešmenės dvaro savininkui.
Prie centrinės Panevėžio telefono stoties prijungti Staniūnų ir Liūdynės dvarai turėjo teisę naudotis telefonu, sumokėję vienkartinį 50 rublių mokestį. Jie turėjo ir pasirūpinti linijomis iš Panevėžio į Staniūnus ir Liūdynę.
Tokį statutą pasirašė jo autoriai: baronas Vilhelmas fon Ropas iš Pajiešmenės dvaro, Andre Holstenas iš Padaičių dvaro, grafas C.Komorowskis iš Pabiržės dvaro, baronas Henrikas Holštenas iš Mantagailiškio dvaro, S.Ordynecas iš Kaunių dvaro, Daudžgirių dvaro savininko barono Vilhelmo von der Roppo žentas Fridrichas von Reiswitzas, grafo Alfredo Tiškevičiaus Biržų Astravo dvaro įgaliotinis M.Jastržembskis, baronas Paulius von der Roppas iš Ąžuolpamūšės dvaro ir dar vienas žmogus, kurio pavardės Biržų krašto muziejuje laikomame statute jau neįmanoma įskaityti.[1]
Nuorodos
- Pajiešmenės buv. dvaro sodyba (Kultūros vertybių registras)
- Pajiešmenės dvaro sodyba (musupaveldas.lt)
- Pajiešmenės dvaro sodybos fotofiksacija (Lietuvos dvarų duomenų bazė)
- Pajiešmenės dvaras, Pasvalio r. (miestai.net)
- „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. // Vilnius, „Algimantas“, 2010. 264 psl.
| ||||||