Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Palėvenėlės bažnyčia.JPG
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Kupiškio katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1803 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Alizavos seniūnija
Gyvenvietė: Palėvenėlė

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Palėvenėlės kaime, Lėvens dešiniajame krante, prie kelio į Alizavą. Klasicistinė, su baroko elementais. Parapija vadinama Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija.

Istorija

1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, Palėvenėlės dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 18641904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 19171920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje).

1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, pristatyta zakristija. Iki 1926 m. Palėvenėlė buvo Kupiškio parapijos filija.

19231926 m. filialistas Stanislovas Baltrimas atnaujino bažnyčią, perdengė stogą, baigė statyti ūkinius trobesius, išrūpino Palėvenėlei parapijos teises. Pirmasis klebonas Antanas Pauliukonis 19261929 m. išdažė bažnyčią, perdengė varpinę. Klebonas Kazimieras Pukenis 19321935 m. įsigijo bažnytinio inventoriaus, išmūrijo tvartą, klojimą. 19411947 m. klebonavo Bronius Jareckas. Jis atstatė per karą nuverstus bokštelius, 3 altorius, apdengė klebonijos stogą.

Architektūra

Bažnyčia klasicistinė, su baroko elementais, halinė (18,8 × 10,3 m), vienanavė, su 2 bokšteliais. Įrengti 3 altoriai. Šventorius akmens mūro. Priešais pagrindinį bažnyčios fasadą – iš plytų pastatyti santūrių formų varpinė-vartai (pastatyti 1803 m.), baltai tinkuoti ir įjungti į šventoriaus tvorą. Keturšlaitį stogą remia keturkampiai stulpai. Pagrindinio fasado stulpai sujungti segmentine arka. Pastogėje – klasicistinis kelių traukų karnizas.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 109% (+2878-9=2869 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+21-256=-235 wiki spaudos ženklai).