Panemunė (Kaunas)
| † 1931 Panemunė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Panemunė | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Kauno miesto savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Panemunės seniūnija | |||||||||||||||
| Panaikinimo data: | 1931 m. | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta Šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.
Geografija
Kaip ir sako pavadinimas, Panemunė yra įsikūrusi prie Nemuno, kairiajame krante ties jo vingiais. Vietovė yra žemumoje. Prateka Sėmena, netoliese ir Jiesia.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Panemunė (Kaunas) TSRS topografiniame žemėlapyje[1][2]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas (galbūt dabartinė Vaišvydava). XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.
XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės, atimtos 1825 m. rugsėjo 20 d., vėl suteiktos 1836 m. gruodžio 9 d. ir vėl atimtos 1870 m. rugpjūčio 28 d.
1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pabaigoje Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hasfortų.
Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1882–1889 m. čia pastatytas Kauno IV fortas. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.
1916 m. vokiečiai pastatė laikiną tiltą ant medinių polių. 1922 m. į Panemunę atkelta Kauno karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 1919–1935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 1927–1928 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas per Nemuną tarp Žemųjų Šančių ir Panemunės, dėl to vietovė tapo lengvai pasiekiama Kauno miesto gyventojų. 1931 m. LR ministrų kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.
1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra. Panemunės kurorte veikė mineralinio vandens gydykla su voniomis ir sanatorija, kurioje buvo įrengtos kvarco lempos, purvo vonios, dietinė valgykla. Nemuno upėje buvo tikrinama vandens kokybė, veikė du paplūdimiai, kasmet iš gyventojų buvo surenkama 1200 Lt, o iš vasarotojų – 9000 Lt kurorto mokesčio.
II pasaulinio karo metu Panemunės tiltas sugriautas, gyventojai plaukdavo į miestą valtimis ir keltu, kuris plukdydavo ir arklius su vežimais. 1952 m. įkurta Panemunės biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas. Sovietmečiu pušyne veikė pionierių stovykla. 1976 m. nutiestas Trijų mergelių tiltas pėstiesiems.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pradžia – XX a. pradžia | Panemunės valsčiaus centras | ? |
| 1920–1931 m. | Kauno apskritis | |
| 1931–1950 m. | Kauno miestas | |
| 1983 m. | Panemunės rajonas | Kauno miestas |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000– | Panemunės seniūnija | |
Pavadinimo kilmė
Panemunė – vandenvardinis vietovardis, kadangi gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.[3]
Gyventojai
 | |||
| 1898 m. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|
| 8 000 | 9 900 | ||
| |||
Šaltiniai
- ↑ Panemunė (Kaunas) SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Panemunė (Kaunas) loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 155 psl.
- Panemunė (Kaunas). „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 498 psl.
- Panemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 288 psl.
- Panemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas. - 439 psl.
- Aukštoji Panemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 122 psl.
- Aukštoji Panemunė. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 296 psl.
- Понѣмонь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.){{#subobject:Panemunė (Kaunas) (Понѣмонь, ESBE)
|Straipsnis=Panemunė (Kaunas) |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Понѣмонь |Žodyno tomas=Т. 24А (48) |Žodyno puslapis= 542 psl. }}
- Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). – Kaunas: Prix Fixe, 2010. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9946-5-7
- Lietuvos kariuomenės bazės įkūrimas Aukštojoje Panemunėje