Panemunė (Kaunas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
† 1931
Panemunė
A.Panemune 2006-06-03.jpg

Panemunė
54°51′40″N 23°57′50″E / 54.861°N 23.964°E / 54.861; 23.964 (Panemunė (Kaunas))Koordinatės:54°51′40″N 23°57′50″E / 54.861°N 23.964°E / 54.861; 23.964 (Panemunė (Kaunas))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Panemunės seniūnija
Panaikinimo data: 1931 m.
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­nemùnė
Kilmininkas: Pa­nemùnės
Naudininkas: Pa­nemùnei
Galininkas: Pa­nemùnę
Įnagininkas: Pa­nemunè
Vietininkas: Pa­nemùnėje
Istoriniai pavadinimai

Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km².

Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta Šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.

Geografija

Kaip ir sako pavadinimas, Panemunė yra įsikūrusi prie Nemuno, kairiajame krante ties jo vingiais. Vietovė yra žemumoje.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Panemunė (Kaunas) OpenStreetMap žemėlapyje

Panemunė (Kaunas) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap


Istorija

1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas (galbūt dabartinė Vaišvydava). XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.

XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės.

18591860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pabaigoje Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.

Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.

1916 m. vokiečiai pastatė laikiną tiltą ant medinių polių. 1922 m. į Panemunę atkelta Kauno karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 19191935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 19271928 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas per Nemuną tarp Žemųjų Šančių ir Panemunės, dėl to vietovė tapo lengvai pasiekiama Kauno miesto gyventojų. 1931 m. LR ministrų kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra. Panemunės kurorte veikė mineralinio vandens gydykla su voniomis ir sanatorija, kurioje buvo įrengtos kvarco lempos, purvo vonios, dietinė valgykla. Nemuno upėje buvo tikrinama vandens kokybė, veikė du paplūdimiai, kasmet iš gyventojų buvo surenkama 1200 Lt, o iš vasarotojų – 9000 Lt kurorto mokesčio.

II pasaulinio karo metu Panemunės tiltas sugriautas, gyventojai plaukdavo į miestą valtimis ir keltu, kuris plukdydavo ir arklius su vežimais. 1952 m. įkurta Panemunės biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas. Sovietmečiu pušyne veikė pionierių stovykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pradžia – XX a. pradžia Panemunės valsčiaus centras  ?
19201931 m. Kauno apskritis
19311950 m. Kauno miestas
1983 m. Panemunės rajonas Kauno miestas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Panemunės seniūnija


Pavadinimo kilmė

Panemunė – vandenvardinis vietovardis, kadangi gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.[4]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2001 m.
1898 m. 2001 m.sur.
8 000 9 900
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

  1. Понѣмонь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.){{#subobject:Panemunė (Kaunas) (Понѣмонь, ESBE) |Straipsnis=Panemunė (Kaunas) |Žodynas=Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas |Žodyno sąvoka=Понѣмонь |Žodyno tomas=Т. 24А (48) |Žodyno puslapis= 542 psl. }}
  2. Panemunė (Kaunas) SSRS genštabas 1985–1990 m.
  3. Panemunė (Kaunas) loadmap.net
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 155 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 89% (+5214-338=4876 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 18% (+1073-63=1010 wiki spaudos ženklai).