Panenteizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Panenteizmas (iš sen. gr. πᾶν ἐν θεός – „visa Dieve“) – religinė filosofinė doktrina, pagal kurią pasaulis yra Dieve, tačiau Dievas neištirpsta pasaulyje (kaip panteizme); teizmo ir kai kurių panteizmo idėjų sintezė. Visata esanti Dievo dalis, bet Dievas esąs daugiau nei Visata. Dievas suprantamas ne kaip kūrėjas, bet kaip amžina gyva jėga už Visatos ribų.

Panenteizmo terminą 1828 m. įvedė vokiečių filosofas Karlas Krauzė (17811832), terminą taip pat vartojo filosofas Friedrich Bouterwek (17661828).

Panenteistinės yra kai kurios hinduizmo mokyklos.

Rusų filosofas Semionas Frankas šiuo terminu vadino savo filosofinę sistemą.

Taip pat skaitykite[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.