Panoteriai
Panoteriai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Panoterių bažnyčia | ||||||||||||||||
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Kauno apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Jonavos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Šilų seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 321 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Vikiteka: | PanoteriaiVikiteka |
Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 19 km į šiaurės rytus nuo Jonavos, 4 km į pietus nuo kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė. Seniūnaitijos centras.
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1994 m. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla |
Panoterių biblioteka |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
Paštas (LT-55085) |
Ambulatorija |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
Panoterių kultūros centras.
|
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“ |
Geografija
Miestelis įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių tvenkinys.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
BUKONYS – 8 km Mankūnai |
Gudoniai | SIESIKAI – 12 km Tarakėliai – 4 km |
|||||||||
Milagainiai – 4 km ŽEIMIAI – 13 km |
|
Piliakalniai | |||||||||
Šemetiškiai ŠILAI – 10 km JONAVA – 19 km |
Pageležiai – 9 km |
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Panoteriai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVI–XVIII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).
XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai.[6] Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.
1918 m. įsteigta valdinė Panoterių pradinė mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.[7] Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.
I pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.
1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1861–1915 m. | Jonavos valsčius | Kauno apskritis |
1919–1950 m. | Panoterių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
1950–1955 m. | Panoterių apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
1955–1962 m. | Jonavos rajonas | |
1962–1963 m. | Ukmergės rajonas | |
1963–1965 m. | Markutiškių apylinkė | |
1965–1976 m. | Jonavos rajonas | |
1976–1995 m. | Šilų apylinkė | |
1995–2009 m. | Šilų seniūnija | Jonavos rajono savivaldybė |
2009– | Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija |
Pavadinimo kilmė
Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.
Liaudies etimologija byloja, kad anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.[8]
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||
1859 m. | 1903 m. | 1914 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
60 | 172 | 190 | 242 | 238 | 254 | ||
1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
332 | 390 | 394 | 399 | 360 | 321 | ||
|
Žymūs žmonės
Gyveno (gyvena):
- Iki 1863 m. – Ignotas Smilgevičius, kunigas, tremtinys, už pasisakymus prieš rusišką mokyklą 1863 m. ištremtas į Permės, o po amnestijos 1872 m. perkeltas į Kuršo guberniją.
- 1930–1934 m. – Juozas Šibaila (1905–1953), Lietuvos pedagogas, rezistencinio judėjimo organizatorius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko padėjėjas.[9]
- Kazys Juška, prieškario Lietuvos karo lakūnas, pedagogas, ilgametis Panoterių vidurinės mokyklos mokytojas.
- Nuo 1973 m. – Vytautas Kazimieras Pesliakas (1937–), kunigas altarista, ilgametis Panoterių parapijos administratorius (1973–2009 m.) ir naujosios bažnyčios statytojas, Kauno arkivyskupijos Kredito unijos Paskolų komiteto pirmininkas.[10]
Šaltiniai
- ↑ Panoteriai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ 3,0 3,1 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 620
- ↑ Panoteriai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Panoteriai loadmap.net
- ↑ Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. - Warszawa : nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1882. - T. 3. - Str. 824
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 499–500
- ↑ Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius: Mintis, 1991. - T. 2. - P. 548
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas
- ↑ Anykštėnų biografijų žinynas: Vytautas Kazimieras Pesliakas
- Panoteriai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. II (L–Ž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – 504 psl.
- Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 299 psl.
- Panoteriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
- Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 548 psl.
- Kaplice (Ponatery). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 824 psl. (lenk.)
- Apylinkės ir istorija
- Kultūros vertybių registras: Paveikslas „Šv. Juozapas“
- Kultūros vertybių registras: Varpas
|