Papilės Simono Daukanto gimnazijos istorija

Papilės Simono Daukanto gimnazijos istorija – gimnazijos istorija nuo jos įkūrimo.

Pradinė mokykla

Papilėje parapijinė mokykla įkurta 1804 m. Tais metais mokykloje mokėsi 26 mokiniai: 11 berniukų ir 15 mergaičių. 1867 m. mokykla pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą. Uždraudus lietuvišką raštą, joje buvo mokoma rusų kalba, tik viena pamoka skirta lietuvių kalbai. Visi mokytojai buvo rusai. Atgavus lietuvišką raštą Papilėje buvo atskiros mergaičių ir berniukų mokyklos.

XX a. pirmojoje pusėje pradinė mokykla neturėjo pastovaus pastato, buvo kilnojama iš vieno privataus asmens namo į kitą. Ji buvo Kratavičiaus name (netoli pieninės), Kelpšienės name Ventos gatvėje, Vaičiulio name. Dalis mokinių mokėsi valsčiaus pastate, kuris buvo greta dabartinės mokyklos. 1909–1911 m. mokykloje mokytojavo būsimoji žymi tautodailininkė Mikalina Glemžaitė, kurios keletas albumų apie lietuvių tautinius drabužius yra saugomi mokyklos muziejuje.

Kai mokiniai nebetilpo išsibarsčiusiose mokyklos patalpose, valsčiaus taryba nusprendė pradėti statyti naują mokyklos pastatą. Šiauliuose buvo paskelbtas konkursas, kas pigiau suorganizuos mokyklos statybą. Jį laimėjo inžinierius Petraitis. Lėšas mokyklos statybai skyrė Šiaulių apskrities valdyba, o visas statybines medžiagas turėjo suvežti Papilės valsčiaus ūkininkai be jokio užmokesčio. Tai buvo vadinamoji natūrinė prievolė. Papilės viršaitis tuo metu buvo Juozas Daunys.

Manoma, kad mokykla pradėjo veikti 1934 m. Mokykla buvo tipinė šešių skyrių pradžios mokykla. Joje buvo ir vandentiekis bei kanalizacija. Vėliau mokykla pavadinta Simono Daukanto vardu. Mokykloje dirbo mokytojai Žukauskaitė, Maslauskaitė-Rekašienė, Morkūnaitė ir kt. Tikybos pamokas dėstė kunigas kapelionas Pacevičius. Papilės pradžios mokykloje buvo įkurtas ir veikė skautų, angelaičių ir kt. organizacijos.

Tačiau artimiausia progimnazija buvo Viekšniuose, todėl pradėta rūpintis progimnazijos įsteigimu Papilėje. Aktyvesni miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai, kaip Daunys iš Buriškių kaimo, ilgametis mokyklos vedėjas Šliauteris, dantų gydytoja Morkūnienė, vaikščiojo po gyventojų namus ir surašinėjo, kas norėtų mokytis progimnazijoje. Važiavo su sąrašais į tuometinę sostinę Kauną ir grįžo su leidimu Papilėje įstegti progimnaziją.

Progimnazija

1943 m. aktyvesnių mokytojų Balčiūno, Dragūno, Mockaus iniciatyva Papilėje atsirado progimnazija. Jos direktoriumi buvo iš Viekšnių atsikėlęs mokytojas Balčiūnas. Mokytojai: Požarskytė, Šilkas, Dragūnas ir kt. Jie gyveno mokyklos pastate buvusiame bendrabutyje. Mokėsi apie 150 mokinių. Tačiau netrukus mokslas Papilės progimnazijoje ir pradinėje mokykloje buvo nutrauktas. Mokyklos pastatas buvo panaudotas karinei ligoninei.

Vokiečiams pasitraukus pradėta rūpintis progimnazijos bei pradinės mokyklos atkūrimu. Be progimnazijos, atskirai veikė ir pradinė mokykla. Jos vedėjas buvo Jonas Karčiauskas. Progimnazijos mokiniai be pagrindinių mokomųjų dalykų (matematikos, lietuvių kalbos, istorijos) mokėsi rusų kalbos, vokiečių kalbos ir vienoje klasėje - prancūzų, 1945/1946 m. m. dirbo mokytojai Elena Štuopienė, Bronius Štuopis, Bronė Siekytė, Joana Stulpinaitė, Jonas Karčiauskas ir kt.

Progimnazija ne tik tapo mokymosi centru, bet ir užsiėmė auklėjamąja veikla. Buvo organizuojamos sporto šventės, kurios tapo mokyklos tradicija.

Vidurinė mokykla

1948 m. spalio 20 d. pedagogų tarybos posėdyje nutarta įsteigti vidurinę mokyklą. Pirmuoju vidurinės mokyklos direktoriumi buvo Petras Vaišvila. Pradinė mokykla dar veikė atskirai. Jos vedėja - Liuda Kelpšaite. 1951 m. mokykloje mokėsi 460 mokinių. Veikė I-XI klasės. 1951/1952 m. m. išleista I-oji abiturientų laida – 11 abiturientų. Viena jų Bronė Veličkaitė baigė sidabro medaliu. 1958 m. mokytojų G. Putinaitės ir O. Vištakio iniciatyva pradėtas kurti mokyklos muziejus.

1949-1968 m. mokykla vadinosi Papilės vidurine mokykla, 1968 m., minint S. Daukanto 175-ąsias gimimo metines, jai suteiktas Simono Daukanto vardas. Augo mokinių skaičius, jų buvo virš 400, todėl reikėjo plėsti mokyklos patalpas. 1963–1964 m. pastatytas priestatas - antroji mokyklos dalis. Mokyklą lankė ir tolimesnių kaimų mokiniai, todėl prie mokyklos įsteigtas ir mokinių internatas. Aktyviai veikė M. Melnikaitės vardu pavadinta pionierių draugovė, mokinių ir mokytojų komjaunimo organizacijos.

Mokiniai ne tik mokėsi, bet ir po pamokų dažnai talkindavo kolūkiuose. Mokykloje veikė ir vadinamosios gamybinės brigados, reikėjo atlikti gamybinę praktiką. Mokykla turėjo savo bandomąjį sklypą, kuriame mokiniai augino daržoves. Buvo ir mokyklos šiltnamis. Prie mokyklos buvo pastatyta triušių ferma, kuriai vadovavo mokytojas Balys Balkevičius. Už gerą triušių auginimą viena mokinė gavo kelialapį į Visasąjunginę Žemės ūkio parodą Maskvoje. Populiarios buvo Paukščių dienos, karnavalinės eisenos per visą miestelį.

Mokyklą garsino įvairūs meno kolektyvai: choras, pučiamųjų orkestras, lėlių teatras. Jiems vadovavo mokytojas A. Rovas. Nors mokyklos patalpos vis augo, tačiau kabinetų nepakako. Todėl dalis kabinetų, biologijos, medžio darbų buvo kitame pastate. Mokyklos kieme buvo nedidelė mokyklos valgyklėlė. Mokyklos dirbtuvėms ilgą laiką vadovavo ir savo gerą patirtą mokiniams perdavė mokytojas, tautodailininkas Valiukas. 1980 m. pastatyta trečioji mokyklos dalis, naujas trijų aukštų pastatas.

Penkios S. Daukanto vardą turinčios vidurinės mokyklos, Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Lenkimų ir Papilės 1998 m. pasirašė sutartį integruotai veiklos programai įgyvendinti, suvienyti ir suburti visus mokslinei, pažintinei ir kūrybinei veiklai.