Pasaulio ledo ritulio čempionatas

Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionatai – kasmetinės tarptautinės ledo ritulio varžybos, kurias nuo 1930 m. rengia Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF).

Istorija

1910-1932 m. IIHF organizavo tik Europos čempionatus, o 1920 m. ledo ritulys pirmą kartą įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą. 1930 m. Berlyne suorganizuotas pirmasis pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuris vėliau organizuotas kasmet. 1932 m. suorganizuotas paskutinis Europos čempionatas, vėliau - iki 1991 m. Europos čempionas išaiškėdavo pasaulio čempionato metu pagal dalyvaujančių Europos komandų pasiekimus. 1940-1946 m. pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami dėl vykusio Antrojo pasaulinio karo.

Iki 1988 m. dėl tais pat metais vykstančių žiemos olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatas nebūdavo rengiamas, iki 1961 m. olimpinių žaidynių nugalėtojai būdavo paskelbiami pasaulio čempionais. Nuo 1989 m. pasaulio čempionatai rengiami kasmet.

Iki 1955 m. pasaulio čempionatuose dominavo Kanados rinktinė, tuo laikotarpiu nelaimėjusi medalių tik 3 kartus, net 16 kartų iškovojusi aukso medalius ir 3 kartus sidabro. Vėliau iškilo Tarybų Sąjungos, Čekoslovakijos ir Švedijos komandos – 1954-1990 m. laikotarpiu Tarybų Sąjungos rinktinė tapo čempionais 22 kartus, Čekoslovakijos rinktinė iškovojo 27 medalius, o Švedija – 20 kartų. Iširus Sovietų Sąjungai ir Čekoslovakijai, iškilo Rusijos, Čekijos ir Slovakijos rinktinės, viena stipresnių komandų tapo Suomijos rinktinė.