Pasninkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Pasninkas – religinio asketizmo forma, tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų.

Religijose pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. Judaizme pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo saulėtekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi skaistumo. Krikščionių pasninką III a. pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė gavėnia, prieškalėdinis adventas. Protestantai, neskaitant anglikonų, privalomo pasninko neturi.[1]

Medicinoje pasninkas naudojamas kaip detoksikacijos priemonė, apvalanti kūną nuo susikaupusių žalingų medžiagų.

Šaltiniai[taisyti]

  1. Pasninkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas 497–498 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius.
  • KS – redaktorius.