Pasvalio herbas
| Pasvalio herbas |
|---|
| Gyvenvietė |
| Pasvalys |
 |
 |
 |
 |
 |
Pasvalio herbas — raudoname skydo lauke juoda jaučio galva su auksine grandimi šnervėse ir tokios pat spalvos apynių virkščia, apsivyniojusia apie jaučio ragus.
Simbolika
Herbe – jaučio galva simbolizuoja žemdirbystės centrą, o apyniai – senas šio krašto aludarystės tradicijas.
Istorija
Pasvalio miestas istorinio herbo neturėjo.
Medžiaga Pasvalio miesto herbui buvo pradėta rinkti 1967 m. Duomenys buvo renkami iš Istorijos instituto, Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos bei kitų kultūros įstaigų. Pirmąjį projektą, kuriame purpuriniame lauke buvo pavaizduotos dvi viena į kitą žiūrinčios auksinės žirgų galvos ir po jomis auksinis dobilo lapas, parengė rajono architektas Juozas Jasaitis. Šis projektas dėl nežinomų priežasčių liko neįgyvendintas.
Nuo 1969 m. herbą kūrė dailininkas Petras Repšys. Iš Komisijos posėdžių protokolų aiškėja, kad buvo norima kelių laukų skyde pavaizduoti pjautuvą, apynius laikančią ranką, jautį ir kitus žemdirbystės simbolius. 1969 m. spalio 30 d. Komisija galutinai nutarė Pasvalio herbe pavaizduoti jaučio galvą ir apynius. Jaučio galva turėjo simbolizuoti Pasvalį kaip svarbų žemdirbystės centrą, ir, kaip tada buvo manoma, miestelio įkūrėją Albertą Taborą (jo herbe iš tikrųjų vaizduojama ne jaučio, bet asilo galva). Apyniai turėjo rodyti senas šio krašto aludarystės tradicijas. Dailininko Petro Repšio sukurtą herbo etaloną Respublikinė heraldikos komisija aprobavo 1970 m. birželio 13 d.
Atsižvelgiant į naujus heraldikos reikalavimus, dailininkas Petras Repšys pataisė prieš 27 metus sukurtą miesto herbą. Jame buvo palikti tie patys simboliai, jų kompozicija, tik pakeista skydo forma ir, kad geriau heraldiškai derintųsi su apyniais, jaučio balta grandinė buvo nuspalvinta auksu. Pataisytą Pasvalio herbo etaloną Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1997 m. kovo 13 d., o 1997 m. kovo 17 d. Prezidento dekretu patvirtintas dabartinis miesto herbas.