Patentas
Patentas (lot. patere ‘atskleisti, pasakyti atvirai’) – valstybės išradėjui suteikiamos išskirtinės teisės į jo kūrinį.
Tai mainai tarp visuomenės ir išradėjo. Išradėjas atskleidžia išradimą, o visuomenė jam suteikia riboto laikotarpio monopolį („išskirtines teises“) komercinės naudos gavimui. Prieš keletą šimtmečių išradėjas turėjo slėpti idėją, norėdamas gauti ekonominės naudos. Pavyzdžiui, – jei kažkas sukūrė naują vaistą, jis niekada nepasakys kitiems, kaip jis tai padarė. Tokiu būdu, atsitikdavo taip, kad išradėjai nusinešdavo vertingas žinias su savimi į kapą.
Patentų sistemos paskirtis – skatinti informacijos skleidimą visuomenei, atlyginant išradėjams už jų pastangas. Visuomenė saugo išradėjo teises, o išradėjas atskleidžia išradimo smulkmenas. Mainais už išradimo paskelbimą, patento įstatymas suteikia išradėjui riboto laikotarpio monopolį naudotis išradimu. Tuo metu patento savininkas turi išskirtinę teisę į išradimą (šiuo metu tai yra 20 metų laikotarpis). Ribotas patento saugojimas atitinka visuomenės interesus ir skatina kuo greičiau realizuoti išradimus. Pasitelkiant patentą išradėjui atlyginama už sugaištą laiką, skatinami tyrimai. Praėjus tam laikui, išradimas priklauso visuomenei.
Patentai Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Patentų įstatymą[1], patentas yra išradimų apsaugos forma. Lietuvoje patentus išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras[2].
Patentų teisės normos yra skirtos pramonės intelektinės nuosavybės objektų apsaugai, pramoninei bei mokslinei nuosavybei apsaugoti. Pramoninės nuosavybės samprata pateikiama 1883 m. tarptautinėje Paryžiaus konvencijoje. Yra laikoma, kad pramoninę nuosavybę sudaro:
- išradimų patentai;
- naudingieji mokslai;
- pramoniniai pavyzdžiai;
- prekių bei paslaugų ženklai;
- firmų pavadinimai;
- kilmės šalys (geografinės nuorodos);
- apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos.
Išdavimas
Patentų įteisinimo procedūra paprastai turi šiuos etapus:
- Patentinio pareiškimo užpildymas (pildo pats išradėjas arba pareiškėjas).
- Pareiškimo įforminimas (pasirašo išradėjas ar pareiškėjas), paprastai kartu pateikiamas ir prašymas.
- Patentų biuras pateikia ankstesnių išradimų registre paieškos ataskaitą.
- Publikavimas praėjus 18 mėnesių nuo anksčiausios prašymo užpildymo datos. JAV paraiškų teikėjai gali prašyti neviešinti, jei prašymas buvo užpildytas JAV teritorijoje.
- Atliekama ekspertizė. Esant reikalui susisiekiama su pareiškėju pataisyti paraiškos formuluotes.
- Patento išdavimas (jei atitinka patentabilumo kriterijus) ir publikavimas.
- Prieštaravimo periodas, kurio metu bet kas (pvz., kitos kompanijos) gali ginčyti patento suteikimą. Tai netaikoma JAV, kur naudojamos kitos procedūros (perleidimas ir peržiūra). Kelete šalių prieštaravimus galima pateikti prieš patento suteikimą.
Patentai išduodami pagal konkrečios valstybės įstatymų nuostatas, todėl patentui suteikiamos teisės galioja tik konkrečios valstybės teritorijoje. Absoliučioje daugumoje valstybių šias teises gina civilinės teisės institutai, t. y. rūpinasi patys savininkai.
Patentų teisė, skirtingai nuo kitų intelektinės apsaugos metodų pasižymi tuo, jog:
- teisinė apsauga yra trumpalaikė (palyginti su literatūros, muzikos ar kt.);
- teisinė apsauga užtikrinama tik po to kai autoriai ar teisių perėmėjai savo nuosavybės objektą įtvirtina atitinkamoje žinyboje (dažniausiai patentų biure);
- tam, kad galiotų apsauginiai dokumentai, jų savininkai privalo per visą galimą šių dokumentų galiojimo laiką mokėti mokesčius.
Patentabilumo kriterijai
Patentuojamas išradimas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Beveik visose valstybėse patentabilumo kriterijai yra:
- Naujumas
- Neakivaizdumas (išradimo lygis)
- Pramoninis pritaikomumas
Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.
Naujumo kriterijus gali būti:
- Vietinis/lokalus – išradimu pripažįstamas sprendimas, kuris yra naujas tik toje valstybėje. Naujas – jei jis iki prioriteto datos nebuvo viešai naudotas.
- Santykinis/reliatyvus – tikrinamas pagal viešą paskelbimą ir naudojimą ne tik konkrečioje valstybėje, bet ir viešą paskelbimą užsienyje (taikoma JAV, Japonijoje).
- Absoliutus – viešai paskelbiamas ir naudojamas ne tik konkrečioje valstybėje bet ir užsienyje (taikoma Anglijoje, Prancūzijoje).
Neakivaizdumo kriterijus reiškia, kad sprendimai turi skirtis nuo kito sprendimo gauto žinomais konstatavimo būdais ar gautas tos srities specialistams neįprastu būdu. Sprendimas turi būti aukštesnio lygio už ankstesnius. Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu [LRPat].
Pramoninis pritaikomumas – beveik visuose valstybėse reiškia, kad sukurtas sprendimas turi būti naudingesnis už analogiškus. Naudingumą reikalaujama įrodyti ar apibūdinti.
Taigi išradimas – vidutinio lygio specialistui neakivaizdus, naujas bet kokios problemos techninis sprendimas, kurį galima naudoti pramonėje ar kitose srityse. Daugelyje valstybių išradimais pripažįstami tik techniniai sprendimai, kiti sprendimai laikomi nepatentabiliais. Nepatentabiliais laikomi ir tie techniniai sprendimai, kurie prieštarauja įstatymams, papročiams ir pan. Yra šalių, kur nepatentabiliais laikomi gydymo diagnostikos būdai, selekcijos rezultatai.
Išradimų rūšys:
- Konstrukciniai – tam tikras sudėtinių dalių išdėstymas ir atitinkama sąveika tarp jų.
- Technologiniai būdai – jei išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagaminamam gaminiui.
- Receptūriniai/medžiagos – augalų ar gyvūnų ar kitokių objektų išskiriamų medžiagų atradimas ir išskyrimas – išradimas.
Pagal Lietuvos Respublikos Patentų įstatymą išradimais nelaikomi:
- atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
- gaminių išoriniai vaizdai;
- žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;
- informacijos teikimo būdai.
Patentai taip pat neišduodami už:
- žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams;
- augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams;
- išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai [LRPat].
Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui (žr. Lietuvos Respublikos Patentų įstatymą).
Patentabilaus išradimo ir nepatentabilios idėjos skirtumai pagal Europos patentinės teisės nuostatas[3].
Taip pat skaitykite
Links
Nuorodos
| ||||||