Paulius Baltakis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search

Paulius Antanas Baltakis (g. 1925 m. sausio 1 d. Latavėnai, Troškūnų valsčius,Anykščių r.) – kunigas, vienuolis pranciškonas (MIC), vyskupas, visuomenininkas.

Kilmė[taisyti]

Tėvai – Juozapas Baltakis, Juozapo (1889–1959), žemdirbys, stambus ūkininkas, 1949–1956 m. tremtinys; – Apolonija Baltakienė (Laužikaitė, 1902–1988), žemdirbė ūkininkė.
Seneliai - Juozapas Baltakis (1852–1927); - Rozalija Baltakienė (1849–1943).

Paulius buvo antrasis 11 vaikų šeimoje. – Juozas Baltakis (g. 1923 m.), ekonomistas, tremtinys; – Pranas Baltakis (1926–2006), inžinierius, emigrantas JAV; – Apolonija Baltakytė (Vepštienė, g. 1928 m.), muziejininkė, 1949 m. tremtinė; – Vytautas Baltakis (g. 1930 m.), inžinierius geologas, 1949–1956 m. tremtinys; – Aldona Baltakytė (1931–2002), 1949–1958 m. tremtinė, siuvėja, medikė; – Jonas Baltakis (1933–2007), 1949–1956 m. tremtinys, inžinierius; – Teresė Baltakytė (Gedminienė, g. 1935 m.), 1949–1956 m. tremtinė, sportininkė irkluotoja, irklavimo trenerė; – Zuzana Baltakytė (Bieliūnienė, g. 1936 m.); – Algirdas Baltakis (g. 1938 m.), ekonomistas, turizmo organizatorius; – Julija Baltakytė (1942–2009), inžinierė.

Mokslo ir studijų metai[taisyti]

Iki 1940 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Ją uždarius, grįžo į gimtinę ir 19401944 m. tęsė mokslą Anykščiuose. Mokydamasis progimnazijoje, jis buvo "Meno kuopos" pirmininko pavaduotojas.

1944 m. pavasarį P. A. Baltakis buvo Anykščių gimnazijos I laidos abiturientas, kai kartu su kitais jaunuoliais balandį išėjo savanoriu į generolo Povilo Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę. 1944 m. vasarą vokiečiams ją išsklaidžius, kiek laiko slapstėsi, kol 1944 m. vasarą Šeduvoje (Radviliškio r.) jis buvo vokiečių suimtas ir išvežtas darbams į aviacijos tarnybą. Taip jis atsidūrė Suomijoje, po to Norvegijoje, o 1945 m. karui baigiantis – Belgijoje.

19451952 m. Liuveno (Belgija) universitete P. A. Baltakis studijavo teologiją ir filosofiją. Čia 1946 m. P. A. Baltakis taip pat įstojo į pranciškonų vienuoliją ir 1950 m. rugsėjo 15 d. davė amžinuosius vienuolio įžadus.

1952 m. rugpjūčio 24 d. Belgijoje P. A. Baltakis buvo įšventintas kunigu ir išvyko į JAV atsikūrusią lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provinciją.

Katalikiška veikla[taisyti]

1953 m. Paulius Antanas Baltakis atvyko į Kanadą ir iki 1964 m. čia dirbo Toronto Prisikėlimo lietuvių katalikų parapijoje vikaru ir pranciškonų vienuolyno Toronte vyresniuoju.

19641967 m. P. Baltakis buvo Toronto pranciškonų vienuolyno viršininkas ir lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos provincijolo patarėjas.

1969 m. kunigas Paulius apsigyveno Niujorke (JAV), kur buvo išrinktas Šv. Kazimiero pranciškonų vienuolyno Brukline (Brooklyn) vyresniuoju ir 19701979 m. vėl būti lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos patarėju. Brukline jam teko organizuoti vienuolyno spaustuvės, lietuvių kultūros centro „Kultūros židinys“ statybas, dėstyti lituanistinėje mokykloje. Čia jis įsijungė į lietuvių skautų šefavimą - 1973–1975 m. buvo Lietuvos skautų sąjungos seserijos, o 1979–1982 m. – brolijos dvasios vadovas.

1979 m. P. A. Baltakis buvo išrinktas Lietuvių pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos provincijolu, JAV ir Kanados lietuvių parapijų administratoriumi. Tose pareigose jam teko vadovauti Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių pranciškonų bendruomenei, rūpintis lietuvių jaunimo stovyklomis Šiaurės Amerikoje.

Vyskupas[taisyti]

1984 m. birželio 1 d. P. A. Baltakis buvo paskirtas tituliniu Egaros vyskupu ir jam pavesta rūpintis užsienio lietuvių sielovada. 1984 m. rugsėjo 14 d. Portlando (Oregono valstija) katedroje jį įšventino kardinolas Pio Laghi.

Toliau gyvendamas Bruklino Šv. Kazimiero pranciškonų vienuolyne visų lietuvių užsienyje vyskupas Paulius vadovavo užsienio lietuvių katalikų sielovadai, lankė visas laisvaajame pasaulyje esančias lietuvių katalikų bendruomenes ir parapijas.

1986 m. vyskupas Baltakis tapo "Lietuvių katalikų religinės šalpos" ir Lietuvių informacijos centro pirmininku.

Rūpindamasis 140 lietuvių katalikų parapijų ir misijų, beveik milijono užsienio lietuvių katalikų sielovada, vyskupas P. A. Baltakis tuo pačiu metu palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, ypač su broliais pranciškonais. Per "Vatikano radiją" jis kasmet siuntė tiek Lietuvos žmonėms, tiek užsienio lietuviams ganytojiškus sveikinimus Šv. Velykų ir Kalėdų proga.

P. A. Baltakis palaikė labai artimus ryšius ir su Amerikos vyskupais – nuo 1984 m. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencijos narys, turėjo balsavimo teisę JAV vyskupų konferencijos susitikimuose. Buvo išrinktas Amerikos vyskupų konferencijos Ad hoc komisijos nariu. Jis ragino Amerikos episkopatą veiksmingiau remti Lietuvos Bažnyčią, Sovietų Sąjungoje patiriančią komunistinės valdžios vykdomą antireliginį persekiojimą.

1985 m. JAV vyskupai priėmė vyskupo P. A. Baltakio pasiūlytą rezoliuciją, kuria Amerikos vyskupai reikalavo, kad Sovietų Sąjunga pripažintų Lietuvos katalikų teises ir grąžintų tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurią valdžia konfiskavo ir pavertė koncertų sale.

1986 m. JAV vyskupai priėmė dar vieną P. A. Baltakio pasiūlytą rezoliuciją, kurioje buvo kreiptasi į Sovietų Sąjungą su prašymu gerbti Lietuvos katalikų teises, grąžinti tikinčiųjų naudojimui tris svarbias šventoves ir nekliudyti Bažnyčios planų Lietuvoje išleisti naująjį Šventojo Rašto vertimą.

1987 m. Vyskupas P. A. Baltakis su JAV lietuvių delegacija susitiko su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu ir prašė didinti diplomatinį spaudimą sovietų pareigūnams, kad šie paleistų kalinamus sąžinės belaisvius, įskaitant lietuvius kunigus ir vienuoles, bei leistų Lietuvos Bažnyčiai laisvai ir viešai švęsti Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų 1987 m. birželio 28 d.

1988 m. jo įniciatyva buvo įkurta Lietuvių sielovados taryba ir pradėtas leisti biuletenis „Vyskupo informacija“.

Dėl tokios vyskupo veiklos sovietų valdžia 1988 m. atmetė jo prašymą vizai gauti, neleisdama dalyvauti motinos laidotuvėse.

1989 m. Lietuvoje įsikūrus "Sąjudžiui" balandžio mėn. vyskupas P. Baltakis jau galėjo atvykti į savo gimtinę ir laisvai kalbėti per Lietuvos radiją ir televiziją.

1990 m. P. A. Baltakis buvo paskirtas JAV vyskupų komisijos Vidurio ir Rytų Europos Bažnyčių atkūrimui remti nariui. Kaip oficialios JAV vyskupų delegacijos narys jis lankėsi Sovietų Sąjungoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir Bažnyčiai Lietuvoje atgavus veikimo laisvę, pranciškonas vyskupas P. A. Baltakis įsitraukė į Lietuvos Vyskupų Konferencijos veiklą. 1991 m. jis buvo paskirtas Pasaulio lietuvių katalikių moterų sąjungos dvasios vadovu.

2003 m. spalio mėn. popiežius Jonas Paulius II priėmė užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų vyskupo P. A. Baltakio atsistatydinimą iš šių pareigų dėl amžiaus.

20032009 m. P. A. Baltakis gyveno ir dirbo Niujorke, vadovavo labdaros organizacijai "Lietuvių katalikų religinė šalpa", kuri teikė paramą Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, katalikiškai spaudai.

2009 m. P. A. Baltakis persikėlė ir įsikūrė Šv. Antano pranciškonų vienuolyne Kenebunke (Kennebunkport, Meino valstija).

Asmenybė[taisyti]

...

Įvertinimai[taisyti]

Šaltiniai[taisyti]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius.