Paulius Drevinis
Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919 m. spalio 13 d. Gulbinai, Pabiržės valsčius – 1990 m. lapkričio 22 d. Klaipėda, palaidotas Daumėnuose, Biržų rajono savivaldybė) – pedagogas, Lietuvos poetas.
Biografija
1924–1927 m. gyveno Petriškių kaime. Baigė Biržų gimnaziją, 1943 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1948 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1950 m. į Irkutsko sritį. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nuo 1958 m. mokytojavo, daugiausia Klaipėdoje. Nuo 1963 m. VII vidurinės mokyklos, nuo 1971 m. Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba
Poezijoje vyrauja gimtinės gamtos motyvai, praėjusio laiko apmąstymai. Parašė tremties eilėraščių, eilėraščių vaikams. Kūrybai būdinga dainingumas, klasikinė forma.[1]
Bibliografija
- Kryžkelė kelių plačių. 1966 m.
- Tėviškės eglės. 1971 m.
- Veidai ir vardai. 1975 m.
- Peizažai. 1979 m.
- Vėl kartojas gyvenimas. 1982 m.
- Žaliu žaliuosiu uosiu. 1985 m.
- Nekrisk, žvaigždele: Eilėraščiai, sibirietiska autobiografija, atsiminimai apie P. Drevinį, R Drevinis apie save. Klaipėda, Rytas, 1995 m.
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Žalys. Paulius Drevinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 143 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Biliūtė-Aleknavičienė. Meiles giesmė. Kaunas 1999 m.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001 m.
| ||||||