Pavasarininkai

Vaizdas:Pavasarininkai.jpg

Pavasarininkų sąskrydis Labanore, 1936 m.

Paminklas pavasarininkams Sutkūnuose

Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“ arba Pavasarininkai – katalikiška jaunimo organizacija, veikusi 1907–1940 m. Oficialus pavadinimas priimtas 1919 m.

Istorija

Paminklas pavasarininkams prie senosios Pažėrų bažnyčios Kauno raj.

Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga (nuo 1933 m. Federacija) „Pavasaris“ buvo kaimo ir miesto jaunimo organizacija, išaugusi iš 1907–1914 m. Lietuvoje veikusių slaptų jaunimo kuopelių prie „Žiburio“ ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų skyrių.

Katalikų jaunimo organizacijos įkūrimu ypač rūpinosi kanauninkas Povilas Dogelis, vadinamas pavasarininkijos tėvu. Kai 1912 m. buvo įkurtas laikraštis „Pavasaris“, jis tapo jau veikiančių kuopelių jungtis ir davė šiai organizacijai vardą.

Nepriklausomoje Lietuvoje pavasarininkų organizacija smarkiai išaugo, ypač, kai jai 1922–1928 m. vadovavo Juozas Eretas, o po to Juozas Leimonas.

Nuo 1933 m. organizacija pasidalijo į vyrų ir mergaičių sąjungas ir 1940 m. turėjo apie 100 000 narių. Jai vadovavo mokytojas Antanas Valaitis.

Organizacijos periodiniai leidiniai:

• „Pavasaris“ (1912–1915 m. ir 1919–1940 m.) dvisavaitinis žurnalas, ėjęs 1912–1914 ir 1919–1940 m. Kaune, 1918 m. – Vilniuje;
• „Jaunimo vadas“ (1923–1925 m.);
• „Vyrų žygiai“ (1936–1937 m.);
• „Liepsnos“ (1937–1940 m.).