Pedro Álvares Cabral
Pedras Alvarešas Kabralas (portug. Pedro Álvares Cabral; g. apie 1467 m. Belmontėje – m. apie 1520 m. Santarene) – portugalų idalgas ir keliautojas, antrosios jūrų ekspedicijos iš Europos į Indiją kapitonas. Šios kelionės metu, 1500 m. balandžio 20 d. atrado Braziliją.
Manoma, kad gimė Portugalijos provincijoje Beira Baišoje 1467 ar 1468 metais. Buvo trečiasis Beiros gubernatoriaus ir Belmontės alkaldo Fernano Kabralo bei Izabelos de Guveja de Keiroš sūnus. Tikrasis jo vardas buvo Pedras Alvarešas Guveja nes paprastai tik vyriausiasis sūnus paveldėdavo tėvo pavardę. Vėliau, mirus vyriausiajam sūnui, pradėtas vadinti Pedru Alvarešu Kabralu. 1500 m. vasario 15 d., kai gavo patvirtinimo laišką kelionei į Indiją iš karaliaus Manuelo I, jau naudojo tėvo pavardę.
Buvo Henriko Jūrininko sargyboje tarnavusio Fernano Alvarešo Kabralo anūkas. Biografai atrado didikiškąją jo liniją: pro prosenelis Alvaras Žilas Kabralas buvo Kastelo da Guardos alkaldas valdant Fernandui I-ajam ir Žuanui I-ajam, Avisų dinastijos nariams. Iš jų gavo malonę turėti dvi pilis Guardą ir Belmontę, bei perdavė savo palikuonims. Tos valdos, buvusios Ispanijos pasienyje, buvo ganyklos. Nuo jose ganomų ožkų kilo šeimos herbas bei pavardė „Cabral“.
Būdamas vienuolikos metų persikėlė į Seišalį (kur ligi šiol tebėra Quinta do Carbal), Lisabonoje studijavo literatūrą, istoriją ir mokslus (pavyzdžiui, kosmografiją), bei karo menus. Žuano II-ojo karališkoje taryboje, į kurią pateko kaip jaunas didikas, tobulinosi kosmografijoje ir jūrininkystėje.
Į sostą įžengus Manuelui I-ajam gavo Karališkosios tarybos idalgo titulą, tapo Kristaus Ordino kavalieriumi, jam paskirta valstybinė alga.
1499 m. Kabralui suteiktas laivyno, kuris turėjo vykti į Indiją po Vasko da Gamos grįžimo, vyriausiojo kapitono titulas. Tuo metu jam buvo apie 33 metus. Kabralo ekspedicijos misija buvo užmegzti prekybinius ryšius su Zamorinu, ir tęsti da Gamos darbą Indijoje, ten įkurti įmonę ar gamyklą ir išgauti kuo daugiau prekių.
Tai buvo pati geriausiai aprūpinta XV a. ekspedicija. Ją sudarė 10 laivų ir 3 karavelės, gabenusios 1200–1500 žmonių, kurių tarpe buvo pareigūnai, kariai, dvasininkai. Buvo vadovaujama patyrusių jūrininkų, tokių kaip Bartolomėjus Diasas ir Nikolau Koeljo. Išvyko iš Lisabonos 1500 m. kovo 9 dieną, po mišių Restelo koplyčioje, kuriose dalyvavo ir pats karalius su savo taryba.
Balandžio 22 d., praėjus 43 dienoms po išvykimo, ekspedicija, atsiskyrusi nuo Afrikos krantų, išvydo Paskoalo kalną, stūksantį Bajos pakrantėje. Kitą dieną įvyko pirmas kontaktas su vietiniais gyventojais. Balandžio 24 d. keliaudami į šiaurę ir ieškodami prieglobsčio, įsikūrė prie dabartinės Santa Kruz Kabralijos įlankos, Porto Seguro apylinkėse. Ten išbuvo iki gegužės 2. Kabralas atrastas žemes paskyrė Portugalijos karūnai ir pavadino Ilha de Vera Cruz bei išsiuntė vieną iš mažesnių laivų su Pero Vaz de Caminha laišku atgal į karalystę pranešti apie atradimą.
Tada vėl tęsė kelionę į Indiją Vasko da Gamos maršrutu. Kertant Gerosios Vilties kyšulį ekspedicija neteko keturių laivų, ironiška, tame tarpe ir Bartolomėjaus Diaso, kuris 1488 m. šį kyšulį atrado.
Istorikai diskutuoja, ar Kabralas iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nei vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Aišku tai, kad po šios datos tapo žinoma apie žemes į rytus nuo Tordesilijo sutarties linijos.
Laivynas atvyko į Kalikutą rugsėjo 13 dieną, prieš tai dar sustojęs Rytų Afrikos pakrantėje. Kabralas pasirašė pirmąją prekybos sutartį tarp Portugalijos ir Indijos valdovo. Portugalų gamykla buvo įkurta, tačiau gyvavo trumpai: gruodžio 16 d. ją sugriovė musulmonai, žuvo apie 30 portugalų, tame tarpe kelionę aprašęs Peras Vaz de Kaminija.
Vėliau portugalai subombardavo Kalikutą, užgrobė arabų laivus ir Košime bei Kananore pasikrovę laivus prieskonių ir kitos vietinės produkcijos, patraukė atgal į Europą.
Kabralas atvyko į Lisaboną 1501 m. liepos 31 d. ir buvo priimtas kaip didvyris, nepaisant to, kad iš trylikos laivų grįžo tik keturi. Pakviestas karaliaus buvo įkalbinėjamas 1502 m. surengti naują misiją į Rytus, tačiau atsisakė ir buvo pakeistas Vasku da Gama. Kabralas užsitraukė karaliaus nemalonę ir iki pat gyvenimo galo nebegavo jokios tarnybinės misijos.
1503 m. vedė Izabelą de Kastro, Alfonso de Albukerkės dukterėčią, susilaukė palikuonių. 1518 m. buvo Karališkosios Tarybos kavalieriumi, paskirtas Belmontės valdytoju ir Azuraros alkaldu.
Mirė visų užmirštas, palaidotas Santareno Malonės bažnyčioje, pagal vienus 1520 m., pagal kitus 1526 m.
Kabralas prisimenamas brazilų kaip Brazilijos atradėjas ir kasmet balandžio 22 dieną paminimas. Rio de Žaneire jam pastatytas paminklas (autorius Rodolfo Bernardelli). Belo Horizontės miestas pagerbė suteikdamas jo vardą vienai pagrindinių miesto gatvių Avenida Álvares Cabaral. Portugalijoje jam pastatytas paminklas Lisabonoje bei pavadintas prospektas. Taip pat statulos pastatytos jo gimtajame mieste Belmontėje bei laidojimo vietoje Santarene. 1903 m. kovo 14 d. jo palaikai pergabenti į Braziliją ir palaidoti Rio de Žaneiro senojoje katedroje.
Literatūra
- BOUCHON, Geneviève. Vasco da Gama. Rio de Janeiro: Record, 1998. 338p. ISBN 85-01-05385-6
- Livro das Armadas (ed. fac-símile). Lisboa: Edição da Academia das Ciências de Lisboa no Segundo Centenário da sua Fundação, 1979.
| ||||||