Peizažas

Jean-Baptiste-Camille Corot, „Narni tiltas“ (1826 m.)

Peizažas (pranc. Paysage) – tapybos, grafikos arba meninės fotografijos kūrinys, kuriame vaizduojamas natūralus arba žmogaus sukurtas kraštovaizdis – kalnai, miškai, miestai ir kaimai. Peizažas dažniausiai kuriamas iš natūros arba išgalvojamas. Peizažo funkcija yra atvaizduoti ir įamžinti gamtos vaizdą. Dažniausiai peizaže vaizduojamas platus vaizdas, kurio komponentai sujungti į nuoseklią kompoziciją. Beveik visada peizaže vaizduojama žemė ar vanduo ir dangus. Oro sąlygos neretai vaidina svarbų vaidmenį peizažo kompozicijoje. Peizažas dažnai būna figūrinių kompozicijų fonas.

Rūšys

Amaldus Nielsen, Vakaras Frydrichstade (1909 m.) – puikus marinistinio peizažo pavyzdys

Camille Pissarro, Operos alėja (1898 m.) – urbanistinis peizažas

Peizažas dažniausiai skirstomas į:

• Grynąjį
• Marinistinį, kuriame vaizduojama jūra, vandenynas ar kitas vandens telkinys
• Urbanistinį, kuriame vaizduojami miestai ar kaimai

Istorija

Peizažas su Odisėjos scena, nutapytas Romoje, apie 60-40 m. pr. m. e.

Grynojo peizažo formų randama dar Mino civilizacijos freskose, kurios nutapytos apie 1500 m. pr. m. e. bei tradicinėje kinų tapyboje tušu. Kraštovaizdžio fragmentų perteikimo motyvų galima rasti ir Senovės Egipte, Mesopotamijoje ir antikinėje Europoje (Senovės Graikijoje).

Vikiteka