Pandžabų kalba
| Pandžabų kalba ਪੰਜਾਬੀ, پنجابی | |
|---|---|
| Kalbama: | Pakistanas, Indija, JAE, JAV, Anglija ir kt. |
| Kalbančiųjų skaičius: | 88-102 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 12 |
| Kilmė: |
indoeuropiečių |
| Rašto sistemos: | gurmuki, šahmuki |
| Oficiali kalba: |  Pakistanas,  Indija
|
| ISO 639-1: | pa |
| ISO 639-2: | pan |
| ISO 639-3: | pan, pnb, pmu ir kt. |
Pandžabų kalba (Panjābī) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti indoarijų pogrupiui. Ji vartojama daugiausia Pandžabo regione: Indijoje (Pandžabo valstija) ir Pakistane (Pandžabo provincija); taip pat pandžabų emigrantų bendruomenėse JAV, Jungtinėje Karalystėje, JAE, Saudo Arabijoje, Kanadoje ir kt. Pandžabų kalba yra viena gausiausiai vartojamų kalbų pasaulyje (~88-102 mln. vartotojų).
Pandžabų kalba turi daug tarmių, tačiau pagrindinės dvi tarmės yra vakarų pandžabų ir rytų pandžabų. Pakistano (vakarų) pandžabų kalba užrašoma arabišku raštu, turi daug skolinių iš persų, arabų kalbų (per urdų kalbą); Indijos (rytų) pandžabų kalba užrašoma devanagari raštu ir turi skolinių iš sanskrito. Pandžabų kalba yra oficiali sikhų religinių raštų ir ceremonijų kalba.
Pandžabų kalba yra viena iš nedaugelio toninių indoeuropiečių kalbų. Ji susiformavo XI a. iš Šauraseni prakrito. Ji tapo svarbi religinė, poetinė kalba sufijams, sikhams, jogams.
Nuorodos
- pan Etnologijos kalbos kodo „pan“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „pan“) (rytų)
- pnb Etnologijos kalbos kodo „pnb“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „pnb“) (vakarų)
| ||||||