Perejaslavlio kunigaikštystė
- Šis straipsnis - apie istorinę valstybę dabartinėje Ukrainoje. Apie kunigaikštystę dab. Rusijos teritorijoje žiūrėkite Pereslavlio Zaleskio kunigaikštystė
Rusios kunigaikštystė: Perejeslavlis | |
---|---|
Šalis | Pietryčių Ukraina |
Tautos | |
Laikotarpis | 1024–1239 Aukso Ordos vasalė 1239-1363 LDK vietinkystė XIV a. |
Miestai | Perejeslavlis |
Valdovai | Perejeslavlio kunigaikščiai |
Atskilo nuo | Kijevo Rusios |
Prijungta prie | Kijevo vaivadijos |
Perejeslavlio kunigaikštystė (ukr. Переяславське князівство) - Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI-XIV amžiais dabartinės Ukrainos pietryčių teritorijoje. Kunigaikštystė buvo įsikūrusi Trubežo ir kitų upių baseine, ir prisiglaudė prie Ponto stepės, kuri driekėsi pietuose ir skyrė nuo Juodosios jūros.
Raida
Perejeslavlio kunigaikštystė formavosi pietryčiausiose Rusios žemėse ir šis regionas buvo svarbiausias forpostas kovojant su stepių klajokliais. Nuo maždaug IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Nepriklausoma kunigaikštystė įsikūrė po Jaroslavo mirties Rusią padalinus tarp sūnų. Vsevolodas Jaroslavičius oficialiai tapo pirmuoju Perejeslavlio kunigaikščiu (1054-1073) ir Riurikaičių Perejeslavlio linijos pradininku. Tuo metu Perejeslavas kartu valdė ir būsimąją Rostovo žemę.
Istorija lėmė, kad pasibaigus vietinei Kijevo dinastinei linijai, Perejeslavlį valdantys kunigaikščiai užimdavo Kijevo sostą. Tai padarė jau pirmasis Perejeslavlio kunigaikštis (Kijevą su pertrauka valdė 1076–1093 m.), vėliau - jo sūnus Vladimiras Monomachas (Kijevą valdė 1113—1125). Todėl kunigaikštystė ilgainiui tapo svarbiu laipteliu į Kijevo kunigaikščius, ir dėl jos buvo labai daug varžomasi.
1140 m. Vsevolodas Olgovičius (Černigovo linija) bandė užimti kunigaikštystę, tačiau joje išlaikyta vietinė kunigaikščių linija - Monomachai. Nepaisant to, 1132–54 m. vyko arši kova tarp Monomacho vaikaičių, ir per tą trumpą laiką kunigaikštystėje pasikeitė daug valdovų. Valdant vėlesniems įpėdiniams nusistovėjo dinastinė tvarka.
1168 m. kunigaikštystė galutinai suskilo į dvi dalis, kuomet rytinės dalys suformavo Rostovo žemę. Jos pradininkas buvo Vladimiro Monomacho anūkas Andrejus Bogoliubskis.
Apie 1238 m. Perejeslavlis buvo nusiaubtas Aukso ordos ir niekada nebeatsigavo. Čia įsigalėjo mongolų vietininkai. Po šimto metų nusilpusią kunigaikštystę užėmė LDK. Atrodo, kad ilgainiui kunigaikštystės žemės įjungtos į Kijevo vaivadiją.
Rusios kunigaikštystės | |
---|---|
Novgorodo respublika | Pskovo respublika | Smolensko | Haličo-Voluinės | Galičo | Kijevo | Perejeslavlio Turovo-Pinsko žemė: Turovo | Pinsko | Klecko | Slucko-Kopyliaus | Dubrovicios Rostovo žemė: Vladimiro-Suzdalės | Dmitrovo | Kostromos | Maskvos | Perejeslavlio | Rostovo | Starodubo | Suzdalės | Tverės | Ugličiaus | Jurjevo | Jaroslavlio Černigovo žemė: Černigovo (Briansko) | Kursko | Naugardo-Severskio (Rylsko, Lipecko) | Riazanės | Muromo | Novosilsko | Karačevo | Taruskos (Obolensko) | Beloozero Polocko žemė: Polocko | Minsko | Iziaslavo (Lagožos, Streževo, Gorodeco) | Vitebsko | Drucko | Lukomos | Borisovo | Gardino |
|