Perkūnija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Perkūnija

Perkūnijaatmosferos reiškinys, kai storuose kamuoliniuose liūtiniuose debesyse arba tarp debesų ir žemės įvyksta elektros išlydis – žaibas, o jį lydi griaustinis.

Didėjant audros debesiui, jo viduje stiprios oro srovės šokdina aukštyn žemyn vandens lašelius bei ledo gabalėlius. Šie susiduria ir trinasi vienas į kitą. Trintis sukelia jėgą, vadinamą elektros krūviu. Taip debesis įsielektrina. Debesies viršuje pasiskirsto teigiamas krūvis, o apačioje – neigiamas. Žemės krūvis – teigiamas. Teigiami krūviai pritraukia neigiamus krūvius, ir tada tarp jų peršoka milžiniška elektros kibirkštis – žaibas.

Išlydis gali įvykti debesų viduje arba tarp debesies ir žemės. Žaibas be griaustinio vadinamas amalu (tik šviesos blyksnis be garso). Paliekantis debesį ir judantis į žemę – šakotinis žaibas. Kamuolinis žaibas pasirodo staiga, primena kamuolį ir plaukia oru. Kartais jį galima pamatyti pastatų ir lėktuvų viduje.

Kai debesyje plykstelėja žaibas, jis aplinkui įkaitina orą maždaug iki + 30 000 °C. Oras įkaista ir labai sparčiai išsiplečia. Tai sukelia garsų perkūnijos dundėjimą – griaustinį. Griaustinis sugriaudėja kartu su žaibu. Tačiau pirmiau išvystame žaibą, nes šviesa oru sklinda nepalyginamai greičiau už garsą.

Nuorodos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Perkūnija – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka



Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2977-24=2953 wiki spaudos ženklai).