Pernaravos pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pernaravos pagrindinė mokykla
Pernaravos pagrindinė mokykla
Gyvenvietė: Pernarava
Įkurta: 1864 m. m.
Uždaryta (prijungta): 2013 m.
Išleista laidų: 44
Mokinių skaičius 155
Mokytojų skaičius 22
Mokyklos direktorė(-ius) Antanas Kišonas

Kėdainių rajono Pernaravos pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Pernaravoje (Kėdainių raj.), vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 191019787. Steigėjas Kėdainių rajono savivaldybės taryba.

Filialas: Kėdainių raj. Pernaravos pagrindinės mokyklos Paaluonio skyrius.

Istorija

Kada įsteigta Pernaravos pradinė mokykla, žinių nėra. Pasak, A. Biržio, pirmoji mokykla buvusi prie valsčiaus valdybos, vaikai buvo mokomi lenkiškai. XX a. viduryje minima Pernaravos parapinė mokykla. 1864 m. Pernaravos dvare, privačiame, nepritaikytame mokyklai name įsteigta pradžios mokykla.

Be valdiškos mokyklos, kurioje buvo mokoma rusiškai, Pernaravoje, Juškevičių dvare, maždaug nuo 1883 m. veikė ir slapta mokyklėlė, kurioje, būdama paauglė, mokytojavo Jadvyga Juškytė. Ji mokė dvaro tarnus, vėliau pradėjo mokyti ir apylinkės kaimų mergaites bei kelias giminaites. Jadvyga mokė ne tik lietuvių kalbos, bet ir lenkų, rusų kalbų, literatūros, aritmetikos, istorijos, geografijos, rankdarbių.

1901 m. Pernaravos liaudies mokyklos mokytojo Michailo Padniuko ataskaitos, esančios Kauno apygardos archyve, sužinome, kad mokyklos pastatas buvo senas, nepritaikytas mokyklai: kambariai maži, langai kiauri. Žiemą mokykloje būdavo labai šalta. Viename kambaryje vaikai mokėsi, kitame gyveno ateinantys iš tolimesnių kaimų. Juos prižiūrėjo mokytojas, kuris taip pat gyveno mokykloje, jam skirtame kambaryje.

Už mokslą mokėti nereikėjo, o mokykloje gyvenantiems vaikams maisto parūpindavo jų tėvai. Mokyklai priklausė pusės hektaro žemės sklypas, išnuomotas iš grafo B. Tiškevičiaus. Prie mokyklos augo keletas vaismedžių: viena laukinė kriaušė, trys vyšnios, keturios slyvos.

Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo mėnesį, bet visi mokiniai susirinkdavo į mokyklą tik pasibaigus rudens darbams. Pavyzdžiui, 1901 m. rugsėjo 10 d. į mokyklą atėjo tik vienas mokinys, o lapkričio 15 d. susirinko 27 berniukai, penki iš jų gyveno mokykloje.

1901 m. mokykloje dirbo du mokytojai – Panevėžio mokytojų seminariją baigęs Michailas Padniukas ir Telšių kunigų seminariją baigęs Pernaravos katalikų bažnyčios kunigas Aloyzas Šliūpavičius. Kunigas vaikus mokė tikybos, šiam dalykui dėstyti buvo skirta trylika pamokų.

Mokykloje buvo biblioteka, kurioje mokiniai gaudavo vadovėlius. Biblioteka turėjo knygų, skirtų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, tačiau kaimo žmonės nenoriai skaitė rusiškas knygas. Per metus iš bibliotekos buvo paimtos tik 34 knygos.

1905 m. į Pernaravą buvo paskirtas lietuvis mokytojas Simas Vaznelis. Čia jis mokytojavo ketverius metus. 1909 m. mokytojaudamas Pernaravoje S. Vaznelis kartu su Jadvyga Juškyte parengė vadovėlį “Rašybos lavinimosi darbai pradėdamomsioms mokykloms“.

1910 m. ši mokykla tapo dviejų komplektų, o 1912 m. pastatytas naujas dvikomplektės mokyklos pastatas, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu mokyklą pavertus ligonine, buvo sunaikintas mokyklos inventorius, mokymo priemonės, biblioteka. 1914 m., prasidėjus karui, mokytojai buvo mobilizuoti, mokykla liko tuščia. Visas mokyklos inventorius, mokymo priemonės, biblioteka buvo sunaikinti. 1915 m. rusų kariuomenė mokykloj buvo įrengusi karo ligoninę.

19161917 m. vokiečių valdžia vėl atidarė mokyklą, jos mokytoju buvo paskirtas Žemaitės anūkas Stasys Jaras. Mokykloje buvo mokoma vokiškai ir lietuviškai. 1919 m., pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, mokytojas S. Jaras įstojo į kariuomenę savanoriu. Tų pat metų rudenį Lietuvos valdžia mokytoju paskyrė Trumpą, vėliau A. Kumevičiūtę.

19201930 m. Pernaravoje dirbo žymi pedagogė ir visuomenininkė Jadvyga Juškytė. Ji buvo mylima mokinių ir apylinkės gyventojų. Dirbdama Pernaravoje J. Juškytė rinko etnografinę medžiagą, tautosaką, parengė ir išleido knygą „Iš Vilniaus legendų ir padavimų“.

Po Antrojo pasaulinio karo Pernaravos pradžios mokykla tapo vidurine, o 1956 m. išleido ir pirmąją abiturientų laidą. 1969 m. mokykla persikėlė į naują, šviesų ir erdvų pastatą, kuriame yra ir dabar. 2001 m. Pernaravos vidurinės mokyklos pastatas renovuotas, o mokykla reoganizuota į pagrindinę mokyklą. 1956-2001m. Pernaravos vidurinė mokykla išleido 44 abiturientų laidas.

2013 m rugsėjo 1 d. po reorganizacijos Pernaravos pagrindinė mokykla prijungta prie Josvainių gimnazijos ir tapo Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriumi, kuriame mokosi 82 mokiniai.

Direktoriai

  • Antanas Kišonas

Žymūs mokytojai

Žymūs mokiniai

1956–2001 m. Pernaravos vidurinė mokykla išleido 44 abiturientų laidas. Tarp jų:

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+6004-49=5955 wiki spaudos ženklai).