Petras Cidzikas
Petras Cidzikas | |
---|---|
| |
Gimė | 1944 m. balandžio 25 d. Šeštokuose |
| |
Veikla | Lietuvos visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas. Pirmojo laipsnio valstybės pensininkas, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvis, laisvės kovų dalyvis
|
| |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Petras Cidzikas (g. 1944 m. balandžio 25 d. Šeštokuose) – Lietuvos visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas. Pirmojo laipsnio valstybės pensininkas, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvis, laisvės kovų dalyvis [1].
Biografija
1968 m. baigė vidurinę mokyklą, 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1973 m. vasario 16 d. KGB buvo suimtas ir nuteistas 4 metams į specialųjį psichiatrinį kalėjimą Černiachovske. Vėliau dar kelis kartus suimtas, dukart teistas ir trumpai kalintas Lietuvoje.
1979 m. 45 pabaltijiečių memorandumo signataras. Inicijavo ir su kitais 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, surengė pirmąjį per sovietinės okupacijos metus mitingą, kuriame viešai pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas, per 1989 m. vasario 16 d. mitingą prie Arkikatedros pirmąkart paskelbė apie Mažosios Lietuvos sovietinį genocidą. 1988–1990 m. surengė pasninko akcijų dėl politinių kalinių paleidimo, dėl Lietuvos dvasinio atgimimo ir Mažosios Lietuvos išlaisvinimo, pastaroji truko 50 dienų. 1990 m. rugsėjo – spalio mėn. organizavo kryžiaus žygį į Maskvą – 2,5 m dydžio kryžių Lietuvos trispalvių apsuptyje, su palyda iškilmingai nešė per Rusijos miestus ir miestelius, per Maskvą iki šalia KGB būstinės Lubiankoje stovėjusios bažnytėlės. Tais veiksmais labiau sužadino laivės sąjūdį Rusijoje.
Surengė 2 dienų žygį Vilniuje aplink KGB pastatą. 1993 m. rugpjūčio mėn. surengė pasninko akciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo (vad. Sandoros aktas). 1990 m. rugpjūčio mėn. inicijavo Mišias prie Karaliaučiaus katedros J. Bretkūno „Biblijos“ vertimo 400 m. paminėti, tai padėjo Kaliningrado srityje įregistruoti pirmąją lietuvių katalikų bendruomenę.
1989 m. vienas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjų, 1999–2002 m. vicepirmininkas. 1991 m. įsteigė Mažosios Lietuvos dvasinio atgimimo fondą. Jo iniciatyva nuo 1992 m. kasmet minimos 1944 m. spalio 16 d. sovietinio genocido Mažojoje Lietuvoje pradžios ir 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės akto metinės. 1997 m. su katalikų bažnyčios kunigais Keturnaujienoje, netoli Sintautų surengė lietuvių etnografijos žemių sujungimo simbolinį aktą.[2]
Įvertinimas
- 1998 m. Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje;
- Lietuvos nepriklausomybės medalis neginkluoto pasipriešinimo dalyviui už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę;
- Atminimo ženklas Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga.
Nuorodos
- Lietuvos dvasinio atgimimo labui - Petras Cidzikas („Voruta“, Nr. 12, 2008);
- Cidziko biografija (LRS rinkimai, 1996 m.);
- P. Cidzikas: komunistai - jau „šventi“;
- Baltijos kelias: kiek žingsnių iki jo?;
Šaltiniai
- ↑ 2007 m. gegužės 16 d. LRV nutarimas Nr.474
- ↑ Vytautas Kaltenis. Petras Cidzikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 122 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|