Petras Dočkus
Petras Dočkus (1889 m. gruodžio 1 d. Šileikoniai, Šeduvos valsčius – 1982 m. Migonys, Kupiškio raj.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija
Baigė Sankt Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1917 m. baigė Sergijaus artilerijos mokyklą.
Nuo 1919 m. vasario mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su Raudonaja armija ir bermontininkais. 1920 m. balandžio mėn. perkeltas į Generalinio štabo literatūros skyrių, dirbo Tautų sąjungos komisijoje, buvo karinis atstovas Sovietų Rusijoje. Nuo 1920 m. lapkričio mėn. tarnavo Pirmajame artilerijos pulke. 1922 m. ir 1930 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1922–1924 m. mokėsi Fonteinblo artilerijos mokykloje Prancūzijoje. Nuo 1925 m. kovo mėn. Trečiojo artilerijos pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1927 m. rugpjūčio mėn. pulko vadas. 1933 m. pulkininkas.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į atsargą. Lietuvos laikinoji vyriausybė 1941 m. birželio mėn. jį paskyrė Kėdainių karo komendantu. 1941–1944 m. Kėdainių apskrities viršininkas. 1944 m. liko Lietuvoje, slapstėsi, gyveno įvariose vietose.[1]
Įvertinimas
- 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1928 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1938 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai
- ↑ Juozas Jankauskas. Petras Dočkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 46 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||