Petras Mikutaitis
| Petras Mikutaitis | |
|---|---|
.jpg)
| |
|
| |
| Gimė | 1906 m. rugsėjo 30 d. Jurbarko valsčiuje, Pasandravio kaime. |
| Mirė | † 1963 m. birželio 21 d. palaidotas Vilniuje |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Ona Ragauskaitė |
|
| |
| Veikla | Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, skautų globėjas
|
|
| |
| Išsilavinimas | 1928 m. Jurbarko „Saulės“ gimnazija |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Petras Mikutaitis (g. 1906 m. rugsėjo 30 d. Jurbarko valsčiuje, Pasandravio kaime - 1963 m. birželio 21 d. palaidotas Vilniuje) — Linkuvos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, skautų globėjas.
Biografija
Gimė 1906 m. Jurbarko valsčiuje, Pasandravio kaime. Baigęs Jurbarko „Saulės“ gimnaziją 1928 m. ir išklausęs Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyrių. Moka lietuvių, vokiečių, rusų kalbas.
Paskirtas į Linkuvos gimnaziją nuo 1937 m. ir dirbo iki 1940 m. 1937 m. Petras Mikutaitis ilgesnį laiką dirbo prie žodyno redakcijos. Globoja mokinių literatų būrelį ir yra skautų globėjas. Mirė 1963 m. birželio 21 d. Vilniuje.
Prisiminimai
|
1937–1940 m. Kaune buvo leidžiamas literatūros almanachas „Prošvaistė“, kurio tuometinis redaktorius rašytojas Antanas Venclova susipažino su P. Mikutaičio diplominiu darbu ir sutiko jo nemažą dalį paskelbti. „Prošvaistės“ ketvirtoje knygoje. 1940 m. pirmoje pusėje ji ir pasirodė. Toji publikacija P. Mikutaičiui buvo didelė paskata. Diplomuotas lituanistas P. Mikutaitis 1937 m. buvo paskirtas mokytoju į Linkuvos gimnaziją. Jis greitai įsitraukė į aktyvią pedagoginę veiklą. Linkuva – senas šiaurės Lietuvos miestelis, tuo metu buvęs valsčiaus centras. P. Mikutaičio jautri ausis gyvajai kalbai su įdomumu klausėsi savitos, skambios ir šmaikščios linkuvių šnektos. Jau Jurbarko gimnazijoje pradėjęs užrašinėti retesnius žodžius lietuvių kalbos žodynui, šį darbą tęsė čia toliau. Na, o partiniai reikalai? Bemokytojaudamas jis tarsi savaime nuo jų nutolo. Nutruko ir ryšiai su pogrindininkais. Galop Petras Mikutaitis buvo pašalintas iš Komunistų partijos narių. Dramatišką 1940 m. vasarą, kai iš rytų pusės atriedėję tankai atvežė ir naują politinę santvarką, iš pogrindžio išėję veikėjai prisiminė ir Petrą Mikutaitį. Jis buvo iškviestas iš Linkuvos ir paskirtas dirbti Švietimo liaudies komisariato vidurinių mokyklų valdybos viršininku. Daug jėgų jis atidavė, kad mokyklų tinklas Lietuvoje tankėtų. Deja, ne viską jam teko vykdyti kaip norėjo, kuo pats buvo tvirtai įsitikinęs. http://www.mūsųlaikas.lt/naujiena/zmones/petras-mikutaitis-pedagogas-literaturologas |
Vaizdas:Cquote1.png |
Didžioji studentų byla
1952 metais Vilniaus KGB rūmuose vyko penkiolikos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir vieno mokytojo teismas. Juos teisė už dalyvavimą pogrindžio organizacijoje „Vieningoji darbo sąjunga“. Tarp kaltinamųjų buvo mūsų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto studentai Celestinas Ajauskas, Algirdas Bitvinskas, Bronė Kryževičiūtė, Jadvyga Žukauskaitė ir Gamtos ir geografijos fakulteto studentas Pranas Čyžas. Jų organizacijos galutinis tikslas buvo sukurti laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. To jie siekė vykdydami ideologinę kovą, kurios galimybės buvo labai ribotos. Šios organizacijos Vilniaus grupės vadovas buvo C.Ajauskas. Kaip įkalčiai buvo panaudoti per kratą rasti eilėraščiai, straipsneliai, pogrindinio laikraščio „Laisvės varpas“ numeriai, organizacijos programa, įstatai ir kita medžiaga. Po ilgo kankinimo ir tardymo visi kaltinamieji buvo nuteisti po 25 metus kalėti ir dar penkeriems metams iš jų atimtos piliečių teisės.
1952 metais antipartine ir antisovietine veikla apkaltintas instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas Petras Mikutaitis. Pretekstas apkaltinti buvo tas, kad jis, būdamas dekanu, neišaiškino studentės, kuri, mokydamasi gimnazijoje, palaikė ryšius su tautiniu, tada vadinamu „buržuaziniu nacionalistiniu“, pogrindžiu, paskaitose neatskleidė Kazio Binkio kūrybos „reakcinių“ bruožų ir kt. Jis buvo nuteistas 10 metų kalėti ir išsiųstas į lagerį Vorkutos srityje. Iš lagerio P.Mikutaitis paleistas tik po Stalino mirties.