Petras Simanavičius
Petras Simanavičius (g. 1922 m. gegužės 2 d. Šilsodžio k. (Vilkaviškio raj.) – choro dirigentas, dainininkas, pedagogas.
Biografija
1945 m. pradėjo mokytojauti Žeimių septynmetėje mokykloje – subūrė vaikų chorą ir parengė 1946 m. respublikinei dainų šventei. 1947–1955 m. – Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje mokėsi choro dirigavimo (dėst. Nikodemas Martinonis) ir solinio dainavimo (dėst. A. Barniškis). Mokydamasis dainavo Kauno muzikinio teatro chore, dirbo muzikos vadovu vaikų darželyje, eksternu išlaikė brandos egzaminus ir gavo atestatą. 1952–1961 m. vadovavo Kauno Vytauto bažnyčios chorui.
1955–1959 m. – Kauno 4-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir moksleivių chorų vadovas.
Nuo 1955 m. įsitraukė į mėgėjų chorų bei vokalinių ansamblių organizavimo darbą ir jį kūrybiškai tęsė bemaž tris dešimtmečius. Lygia greta vadovaudavo keliems kolektyvams. Po kelerius metus kūrybiškai dirbo su šiais Kauno miesto chorais: Vilnonių audinių fabriko „Drobė“ mišriuoju choru, Pliušo – šilko kombinato mišriuoju choru, Veterinarijos akademijos vyrų ir mišriuoju chorais, Mokytojų namų mišriuoju choru, Siuvimo fabriko mišriuoju choru, Metalo dirbinių gamyklos „Nemunas“ mišriuoju choru, Ežerėlio (Kauno raj.) kultūros namų ir Kazlų Rūdos (Marijampolės raj.) elektros remonto gamyklos mišriaisiais chorais.
Choruose dainuodavo po 70–100 dainininkų, kurie buvo parengti daugeliui Kauno miesto ir respublikinių dainų švenčių, chorų apžiūrose ir konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų, daug koncertavo Lietuvos miestuose, taip pat ne kartą dainavo Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir kitur, dalyvavo radijo ir televizijos laidose. Chorai surengė daug tradicinių jubiliejinių koncertų, kurių programose buvo sudėtingų lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių.
P. Simanavičius buvo Kauno miesto ir rajono dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų ir vokalinių ansamblių apžiūrų bei konkursų žiuri narys.
Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
| ||||||