Petras Tarulis
Juozas Petrėnas | |
---|---|
| |
Gimė | 1896 m. kovo 31 d. Degučiai, Utenos apskritis |
Mirė | † 1980 m. vasario 5 d. Niujorkas |
| |
Veikla | prozininkas, spaudos darbuotojas, JAV lietuvis
|
| |
Alma mater | Lietuvos universitetas |
Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas, 1896 m. kovo 31 d. Degučiuose, Utenos apskritis – 1980 m. vasario 5 d. Niujorke, JAV, perlaidotas Kaune) – prozininkas, spaudos darbuotojas, JAV lietuvis.
Gyvenimo kelias
Gimnaziją lankė Petrapilyje ir Voroneže, Lietuvos universitete studijavo literatūrą, 1926–1927 m. Paryžiuje – žurnalistiką.
Drauge su Kaziu Binkiu išleido „Keturių vėjų pranašą“ (1922 m.), organizavo avangardistinį sąjūdį. K. Binkiui nuo sąjūdžio atitolus, perėmė vadovavimą, 1924–1928 m. žurnalo „Keturi vėjai“ redaktorius ir produktyviausias autorius. Vėliau – „Naujo žodžio“ bendrovės spaudinių vyriausiasis redaktorius, 1925 m. redagavo žurnalą „Karys“, 1933 m. – dienraštį „Diena“ ir „Dienos naujienos“, 1935 m. leido „Lietuvos naujienos“, humoro laikraštį „Kultuvė“ ir kt.
Vaidino, domėjosi teatru, reiškėsi kaip dailininkas (apipavidalino žurnalą „Keturi vėjai“ ir kelių keturvėjininkų knygas, surengė Kaune dvi parodas; suartėjęs su dailininkais arsininkais, padėjo sukurti jų manifestą).
Nacių okupacijos metais redagavo leidinį „Lietuvių archyvas“. Pasitraukęs 1944 m. iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, vėliau išvyko į JAV. Niujorke redagavo Susivienijimo lietuvių Amerikoje leidinį „Tėvynė“, dirbo „Darbo“ redakcijoje. [1]
Išleido studijėlę „Sodžiaus teatras“ (1924 m. Brundalo slapyvardžiu), apsakymų rinkinį „Mėlynos kelnės“ (1927 m.), apysakų knygą „Žirgeliai padebesiais“ (1948 m.), romaną „Vilniaus rūbas“ (New York-London, 1965 m.). Periodikoje paskelbė studiją apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, portretines apybraižas apie Steponą Kairį, Joną Marcinkevičių ir kt. Su K. Binkiu parengė albumą „Vilnius 1323–1923“ (1923 m.).
Kūrybos bruožai
„Keturiuose vėjuose“ P. Tarulis propagavo naujojo meno idėjas. Prozos modernizmą demonstravo ekscentrišku esė „Nuovakarių skiauterys“, kur eksperimentavo ties absurdo riba, įvedė reportažo ir laikraštinės technikos elementus, iškėlė žodžio autonomiją, gaivino kalbos jausmą.
„Mėlynų kelnių“ apsakymai skaitytojo sąmonę atakavo formos įmantrybėmis: kinematografiniai vaizdai, groteskas, į fragmentus subyrėjęs pasakojimas, ekspresyviai sulaužytas sakinys, kertantis žodis. Antitradiciškai traktuojamas žmogus ir būtis, iškeliamos antisentimentalios ir antiintelektualios vertybės – gyvastis, pirmapradis stichiškumas, natūrali prigimtis. Ši moderni proza darė stiprų poveikį vėlesniems lietuvių beletristams (Petrui Cvirkai, Kaziui Borutai).
Knygos, išleistos išeivijoje, nuosaikesnės, bet išlaiko autoriui būdingą mito poetinę temą. Apysakos iš vaikystės atsiminimų „Žirgeliai padebesiais“ grindžiamos realistiniais buities vaizdais, psichologizmu, bet ir pirmaprade žmogaus jausena, pasąmonės impulsais.
Avantiūrinio siužeto „Vilniaus rūbe“ piešiamas lenkų okupuoto Vilniaus krašto gyvenimas, pateikiama valkatėlės Vedlūgos nuotykių pynė; kartu plėtojama modernaus istorizmo bei mitologiškumo tradicija.
Šaltiniai
- Petras Tarulis. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 505 psl.
|