Pietų Sibiras

Pietų Sibiras – pietinė Sibiro dalis, išskiriama pagal tam tikrus kriterijus:

• Pagal fizinius geografinius ypatumus:
  • Pietų Sibiras – kalnų šalis, besidriekianti daugiau kaip 3 tūkst. km nuo Vakarų Sibiro lygumos vakaruose iki Zėjos-Burėjos lygumos rytuose. Plotis nuo 200 iki 800 km. Pietinė riba brėžiama Rusijos valstybės siena su Kazachstanu, Mongolija ir Kinija.
  • Pietų Sibiro fizinė geografinė sritis, teritorija tarp Čulymo vidurupio vakaruose, Biriusos plynaukštės rytuose ir Vakarų ir Rytų Sajano pietuose.
  • Pietų Sibiro kalnų agrolandšaftinė sritis
• Pagal reljefą (kalnuotas kraštas, kurį sudaro pakaitomis išsidėstę kalnagūbriai ir tarpkalninės dubumos):
  • Lygumos: Vitimo plokščiakalnis
  • Kalnai: Aldano kalnynas, Altajaus kalnai, Rytų Sajanas, Vakarų Sajanas, Kuznecko Alatau, Salairo kalvagūbris, Stano kalnynas, Jablono kalnagūbris
• Pagal tektoninę ir geologinę sandarą. Pietų Sibiro kalnai pasižymi seismiškumu.
• Pagal istorinė etnografinį principą.

Reljefas

Pietų Sibire skiriami šie reljefai:

• alpinis aukštikalnių reljefas;
• vidutinių kalnų reljefas;
• žemų kalnų reljefas;
• senoviniai nulyginti paviršiai;
• tarpkalninės dubumos.

Pietų Sibiro klimatas

Klimatas ryškiai žemyninis:

• Žiemos šaltos, vidutinė sausio temperatūra nuo -17 iki -20 °C.
• Vasaros šiltos, vidutinė liepos temperatūra nuo +18 iki +19 °C.

Kritulių kiekis mažėja iš vakarų į rytus, nuo 600 mm iki 400 mm.

Fauna

Kalninės gyvūnų rūšys:

• apie 90 rūšių žinduolių.
• virš 400 rūšių paukščių.

Stepinės rūšys:

• žinduoliai: antilopė dzerenas, kiškis tolajus, sibirinis kiškiašoklis, tarbaganas, daūrinis staras, mongolinis pelėnas, stepinis šeškas, šermuonėlis, vilkas, rudoji lapė, manulas, altajinė žebenkštis, raudonasis vilkas.
• paukščiai: rudoji antis, kalninė žąsis, gervė gražuolėlė, mongolinis stepinis vieversys, paprastasis uolažvirblis, mongolinė dykuminė sniegena.

Kalnų taigos rūšys:

• žinduoliai: taurusis elnias, muskusinė kabarga, briedis, sibirinis ožys, azijinis burundukas, kirstukas, pelėnas, voverė, kiškėnai, lokiai, lūšis, ernis, sabalas, žebenkštis, šermuonėlis, šeškas.
• paukščiai: kurtinys, tetervinas, jerubė, geniai, strazdai, riešutinė.

Aukštikalnių rūšys:

• žinduoliai: stirna, sibirinis ožys, kalninis avinas, muskusinė kabarga, taurusis elnias, starai ir kiškėnai, o kalnų tundroje – laukiniai šiauriniai elniai.
• paukščiai: kurapka, altajinis ularas, geltonsnapė alpinė kuosa.

Versliniai gyvūnai: sibirinis šeškas, šermuonėlis, rudoji lapė, starai, kurtinys, jerubė, kurapka.

Aklimatizuoti gyvūnai: dėmėtasis elnias, usūrinis šuo.

Vidaus vandenys

• Upės: Jenisiejus, Argūnė, Bija, Katūnė, Obė, Selenga, Šilka, Tomė
• Ežerai: Baikalas, Teleckojė
• Tvenkiniai: Bratsko, Krasnojarsko, Sajanų-Šušenskojės

Ištekliai

Pietų Sibiro teritorijoje aptiktos šios iškasenos: varis, cinkas, švinas, auksas, sidabras, alavas, gyvsidabris, volframas, molibdenas, geležis, brangieji ir pusbrangiai akmenys, žėrutis, grafitas, asbestas.

Reti: manganas, titanas, rusvoji anglis, akmens anglis (Kuzbasas).

Nuorodos

• Михайлов Н. И., Горы Южной Сибири, М., 1961.
• Горы Южной Сибири в книге: Гвоздецкий Н. А., Михайлов Н. И. Физическая география СССР. М., Мысль, 1978.

---