Pilietinės visuomenės institutas
Pilietinės visuomenės institutas - viešosios politikos tyrimų, visuomenės informavimo ir švietimo projektų įgyvendinimo centras. Pilietinės visuomenės institutą 2004 m. vasarą įsteigė Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondai.
Vadovybė
Pilietinės visuomenės instituto direktorius - Darius Kuolys. Instituto valdybą sudaro 7 nariai: Egidijus Aleksandravičius, Vytas Gruodis, Alvydas Jokubaitis, Arūnas Poviliūnas, Romas Sakadolskis, Virginijus Savukynas, Diana Vilytė.
Veikla
Tikslai
Pilietinės visuomenės institutas, kaip teigiama jų interneto svetainėje, siekia stiprinti pilietinę visuomenę bei aktyviai prisidėti diegiant ir įtvirtinant demokratines bei pilietines vertybes. Be to, kaip vieni iš tikslų nuorodomi objektyvios, su viešąja politika susijusios informacijos teikimas visuomenei ir pilietinės visuomenės idėjos bei principų gynimas viešąjame gyvenime.
Uždaviniai
Instituto uždaviniai taip pat tiesiogiai nukreipti į pilietinės visuomenės brandinimą. Tai yra: stebėti, analizuoti ir prognozuoti pilietinės visuomenės raidos tendencijas, atskleisti bei slopinti pilietinei visuomenei neigiamą įtaką darančius veiksnius, diegti politinės kultūros, grindžiamos pagarba pilietinei visuomenei, standartus ir procedūras. Institutas taip pat įsipareigoja inicijuoti diskusijas dėl tolesnių Lietuvos strateginių prioritetų ir viešosios politikos gairių ir skatinti kritinio, argumentuoto ir analitinio diskurso įsitvirtinimą viešajame Lietuvos gyvenime.
Įgyvendinimas
Pilietinės visuomenės institutas stebi, analizuoja ir tiria Lietuvos viešąją politiką bei politinę kultūrą ir ieško naujų eurointegracijos galimybių ir pristato jas visuomenei. Jis taip pat vertina geriausios praktikos Europoje ir pasaulyje pavyzdžius bei jų tinkamumą Lietuvai, atlieka lyginamuosius pokomunistinių šalių tyrimus ir analizuoja globalizacijos iššūkius pilietinei visuomenei. Be to, institutas viešai išsako nuomonę aktualiais pilietinės visuomenės raidos klausimais, padeda įvairioms interesų grupėms ginti pilietinės visuomenės idėją ir inicijuoja viešas diskusijas ir debatus. Galiausiai jis įgyvendina edukacinius projektus, prisideda prie suaugusiųjų pilietinio švietimo sistemos kūrimo.
Instituto projektai
Tyrimai
Pilietinės galios indeksas
„TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės institutas 2007 m. pradėjo ilgalaikį tyrimų projektą, kuriuo kasmet nustatoma ir skelbiama visuomenės pilietinės galios indeksas. Šis indeksas rodo, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui.
2008 m. atliktas 2-asis Pilietinės galios indekso tyrimas. Skirtingai nei 2007 m., 2008 metų tyrimas atskirai apėmė šalies mokytojų pilietinės galios vertinimą.
Tyrimas parodė, kad visuomenės pilietinė galia per pastaruosius metus iš esmės nepakito ir lieka gana menka: 2008 metų indeksas - 33,2 balo. Mokytojų pilietinė galia, kita vertus, žymiai lenkia Lietuvos visuomenės galios vidurkį. Mokytojų pilietinės galios indeksas siekia 48,6 balo.
Tyrimo duomenimis, 2008 m. daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvavo labdaros akcijose: 50 proc. respondentų teigė, kad yra per pastaruosius metus aukoję labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmę asmenis ar visuomenines organizacijas. Trečdalis gyventojų sakėsi dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, penktadalis – bendruomeninėje veikloje, 16 proc. – kreipęsis į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie įstatymų pažeidimus. Kitose veiklose – protesto akcijose, pilietinėse veiklose, paremtose informacinių technologijų naudojimu, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje – praėjusiais metais, nors ir vyko Seimo rinkimai, dalyvavo mažiau nei dešimtadalis šalies gyventojų.
Atvira valdžia: valdžios institucijų prieinamumo didinimas
Pilietinės visuomenės institutas 2007-2008 metais vykdė "Atviros valdžios" projektą, kuriuo buvo siekta, kaip jie patys teigia, padaryti valdžios institucijas prieinamesnes, skaidresnes ir atviresnes visuomenei.
Projekto rezultatai parodė, kad tiek informacijos apie viešuosius finansus teikimo, tiek piliečių galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese atvejais trūksta vieningos informacijos teikimo sistemos. Todėl pagrindine išeitimi Pilietinės visuomenės institutas siūlo sukurti tokią vieningą informacijos sistemą, kurioje būtų suprantamai pateikta informacija apie visų lygmenų valdžios institucijų svarstomus projektus visose jų rengimo etapuose. Informacinėje sistemoje turėtų būti sudaryta galimybė sekti finansinius valdžios institucijų srautus – aiškiai ir vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kaip numatytu laikotarpiu yra paskirstomi valstybės pinigai.
Pilietinis švietimas
Pilietinės visuomenės institutas 2008 metais prisidėjo prie "Rinkėjo žemėlapio" - interneto svetainės "Mano Seimas" (www.manoseimas.lt) sukūrimo.
Projekto idėja gimė todėl, kad lietuviai, kaip rodo ilgalaikiai tyrimai, išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos tautų tuo, kad ypač nepasitiki savo parlamentu. Vienas iš būdų atkurti tautos pasitikėjimą Seimu, anot Pilietinės visuomenės instituto, – suteikti žmonėms kuo daugiau patikimos informacijos apie kandidatus į Seimo narius, kad jų pasirinkimas būtų žinojimu pagrįstas ir sąmoningas.
Todėl buvo sukurta duomenų bazė internete, kurioje kaupiami faktai apie tautos atstovus (bei kandidatus į juos), jų darbą ir pozicijas pagrindiniais valstybės gyvenimo klausimais. Išsami ir lengvai prieinama duomenų bazė turėjo padėti rinkėjams stebėti tautos atstovų elgesį ir sužinoti, ar kandidatų praeityje padaryti sprendimai atitiko jų priešrinkiminius pažadus, skelbiamas pozicijas bei paties rinkėjo vertybines nuostatas.
Projekto vykdytojai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Kauno Technologijos Universitetas, Mykolo Romerio institutas, Pilietinės visuomenės institutas, Transparency International Lietuvos skyrius.
Pilietinės iniciatyvos
Pilietinės visuomenės institutas buvo vienas iš akcijos "Baltoji banga" iniciatorių. Pagrindinis projekto „Baltoji banga“ tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką, padėti atsisakyti ydingos praktikos dalį atlyginimo darbuotojams mokėti „vokeliuose“, atkreipti visuomenės, vartotojų dėmesį į pažangų ir atsakingą Lietuvos verslą, siekiantį kurti tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams. Akcija siekiama, anot Pilietinės visuomenės instituto, kad „Baltoji banga“ taptų plačiu skaidrų ir atsakingą verslą skatinančiu judėjimu.
Šios ilgalaikės akcijos metu platinamas skaidrumo ženklas „Baltoji banga“, kuris galėtų tapti simboliniu verslininko pilietiškumo ir skaidrumo atskaitos tašku. Verslas su skaidrumo ženklu turėtų pelnyti didesnį klientų pasitikėjimą, geresnį vardą.
„Baltosios bangos“ žymeniu projekte dalyvaujanti įmonė žymi gaminamas prekes, teikiamas paslaugas bei bendrovės komunikacijos priemones (blankus, sąskaitas, reklaminius tekstus ir pan.) ir taip informuoja savo klientus bei visą Lietuvos visuomenę, kad ji yra viešai pažadėjusi nemokėti atlyginimų „vokeliuose“.
Akcijos „Baltoji banga“ iniciatyvinės grupės nariai:
- asociacija „Investors Forum";
- Pilietinės visuomenes institutas;
- Jungtinių Tautų vystymo programa;
- Transparency International Lietuvos skyrius;
- Pilietinis junginys "Dalios sąskaita";
- Lietuvos verslo paramos agentūra.
Nuorodos, šaltiniai
- Oficiali Pilietinės visuomenės instituto svetainė
- Pilietinės visuomenės instituto leidiniai Mokslinėje elektroninėje bibliotekoje
- Projekto "Baltoji banga" svetainė
- „Mano Seimas“
- DEGUTIS, Mindaugas; RAMONAITĖ, Ainė; ŽILIUKAITĖ, Rūta. Pilietinės galios indeksas. Vilnius, 2008.
| ||||||