Pilypas Žukauskas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Pilypas Narutis
Pilypas Zukauskas.jpg

Gimė 1920 m. gegužės 26 d. (103 m.)
Piatigorskas, Rusija

Sutuoktinis(-ė) Elvyra Narutienė
Vaikai

Vytas Narutis, Dainė Narutytė, Rasa Narutytė


Veikla
Lietuvos inžinierius, ateitininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis, JAV lietuvis, visuomenės veikė­jas, LKMA narys

Alma mater 1949 m. Karlsrujės universitetas

Pilypas Žukauskas-Narutis (g. 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske, Rusija) – Lietuvos inžinierius, ateitininkas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antinacinės rezistencijos dalyvis, JAV lietuvis, visuomenės veikė­jas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys. Pedagogės E. Narutienės vyras, chemiko V. Naručio, biologės D. Narutytės, mokytojos R. Narutytės tėvas.

Gyvenimo kelias

1920 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje 1933 m. tapo ateitininku, o vėliau ir ateitininkų kuopos pirmininku. 1938 m. VDU Technikos fakultete pradėjo studijuoti elektrotechniką, 1938 m. įstojo į studentų technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“. Vėliau buvo išrinktas „Grandies“ valdybos nariu, 19401941 m. studentų ateitininkų sąjungos pirmininku, studentų koalicijos vadovu.

1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rudens semestro pradžioje visos studentų korporacijos uždarytos, jų veikla nutraukta. Tačiau studentų koalicijos veikla nelegaliai buvo tęsiama, jos vadovu liko Pilypas Žukauskas (slapyvardžiu Narutis).

Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys, spausdino atsišaukimus. NKVD jį areštuojant – pabėgo. 1941 m. organizavo sukilimo štabą, kuris 1941 m. birželio 22 d. pradėjo sukilimą Kaune ir birželio 23 d. rytą paskelbė deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1941 m. rugsėjo 21 d. LAF uždarius, vokiečių gestapo areštuotas, tardytas, bet paleistas. Įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą. Antinacinei rezistencijai suorganizavo bolševikų vykdyto genocido medžiagos rinkimą, slaptąsias spaustuves laikraščiui „Į laisvę“ ir kitiems leidiniams spausdinti.

1942 m. gegužės 23 d. gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti SS bataliono, 1943 m. kovo 16 d. areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais 1945 m. sausio mėn. pabaigoje evakuotas, pateko į raudonarmiečių apsupimą. 1946 m. prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.

Vokietijoje studijavo, 1947 m. įsijungė į lietuvių studentų ir ateitininkų veiklą, atkūrė ateitininkų korporaciją „Grandis“. 19481949 m. Lietuvių studentų sąjungos Vokietijoje valdybos narys; 1949 m. Karlsruhe lietuvių studentų sąjungos valdybos pirmininkas. Padėjo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui palaikyti ryšius su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais.

1949 m. Karlsrujės universitete apgynė diplominį darbą. 19541955 m. Štutgarto universitete tęsė doktorantūros studijas. Politinių kalinių suvažiavimo Flossenbürge (Vokietija, 1955 m.), Europos ateitininkų ir katalikų veikėjų suvažiavimo Konigsteine (Vokietija, 1956 m.) vienas rengėjų.

1956 m. išvyko į JAV. 19561959 m. dirbo Čikagos, Ilinojaus valstija, bendrovėje „Sargent and Lundy Consulting“ termofikacinių elektrinių inžinieriumi projektuotoju. 19601961 m. žinias gilino Ilinojaus technologijos institute Čikagoje; įgijo elektrotechnikos magistro laipsnį. 19601962 m. bendrovės „Lapine Scientific“ vyriausias inžinierius, 19621963 m. bendrovės ITT Kellog inžinierius projektuotojas. 19641986 m. dirbdamas bendrovėje General Motors vyresniuoju projektuotoju inžinieriumi, parengė 22 projektus, už darbus pelnė apdovanojimų.

Daug metų JAV automobilių koncerne „General Motors“ projektavo elektros bandymo stotis, radijo bangų kontrolės įrenginius kranams ir lokomotyvams. 1986 m. pastatė pirmąją Amerikoje kompiuteriais valdomą traukos motorų-generatorių bandymo stotį (EMG, La Grange, Ilinojaus valstija).

Aktyvus JAV lietuvių visuomeninėje, ypač ateitininkų, veikloje. LFBS (Lietuvių fronto bičiulių sambūrio) tarybos narys, VLIK’o valdybos vicepirmininkas. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, talkino „Lietuvių enciklopedijai“, suredagavo knygą „Juozas Urbšys. Atsiminimai“.

1960 m. su kitais atkūrė Ateitininkų jaunių sąjungą, 19601961 m. buvo Moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininkas. Ateitininkų federacijos tarybos narys, Ateitininkų sendraugių sąjungos valdybos vicepirmininkas. Priklauso Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai (nuo 1959 m.; 1964 m. valdybos narys), Lietuvių fronto bičiuliams (tarybos narys, Čikagos skyriaus pirmininkas). Lietuvos Kankinių koplyčios Vatikane statybos komiteto sekretorius. Dalyvauja JAV Lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (1973 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės rinkiminės komisijos pirmininkas), Lietuvių politinių kalinių sąjungos JAV (nuo 1975 m. pirmininkas), fondo Į laisvę (nuo 1963 m. vicepirmininkas) veikloje, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto valdybos (nuo 1987 m. vicepirmininkas) narys.

19951996 m. Amerikos lietuvių tarybos valdybos narys. 1991 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje Maskvoje buvo JAV delegacijos (atstovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui ir Amerikos lietuvių tarybai) narys. 1992 m. Vilniuje suorganizavo Amerikos lietuvių tarybos kilnojamąją parodą apie genocidą „Pažink savo priešą komunizmą“. 1995 m. Stutthofo muziejaus 50-ųjų metinių iškilmėse atstovavo Lietuvos politiniams kaliniams.

Suredagavo ir išleido:

  • Jaunučių ir jaunesnių ateitininkų programą (1960 m.),
  • Juozas Urbšys. Atsiminimai (1988 m.),
  • Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai (1992 m.),
  • Tautos sukilimas 1941 m. (2 d., 1994 m. ir 2002 m.).

Bendradarbiavo Lietuvių Enciklopedijoje, „Drauge“, „Darbininke“, „Aiduose“, „Ateityje“ ir kt.

Popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu (2000 m.).

Pelnė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį (2000 m.), Vyčio kryžiaus ordiną (2002 m.).

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+8899-120=8779 wiki spaudos ženklai).