Piotras Kostinas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Vaizdas:Crystal Clear app personal.png  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Taip pat, jei norite, Tvarkos projekte galite parašyti, kad sutvarkėte šį straipsnį.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Piotras Kostinas

Piotras Kostinas (Piotr Kostin; gimė 1954 m. liepos 4 d., ukrainietis kazokas) dailininkas, tapytojas, skulptorius, scenografas, interjero architektas ir meno istorikas. Užupio respublikos bendruomenėje gerai žinomas slapyvardžiu Samuraj. Kūrybos stilius: mistiškas romantikos realizmas. Menininko paveikslai atliekami XVI a. pab. – XVII a. pr. tapybos technika, kuri pasižymi skaidrumu šešėliuose ir reljefine tapyba šviesoje.

Vaikystė

Piotras Kostinas gimė 1954 m. liepos 4 d. Ukrainoje, Poltavos mieste. Tris metus tėvai gyveno vokiečių okupacijos metais, tad jų vaikystė buvo labai sunki. Tėtis pagal profesiją buvo dailininkas, tačiau po karo užpuolus sunkiai situacijai buvo priverstas dirbti geriau apmokamą staliaus darbą. Susituokę Piotro tėvai pragyveno visą gyvenimą kartu ir beveik vienu metu buvo palaidoti. Menininkas augo su jaunesniu broliu Vasilijum Kostinu. Vos sulaukęs vienerių metų Piotras susirgo inkstų uždegimu ir jo gyvybė kabėjo ant plauko. Piotras visą gyvenimą teigė prisimenąs įvykį, kai susapnavęs baltą žirgą ir kitą dieną stebuklingai pasveikęs. Ir vėiau Piotro sveikata buvo labai silpna, beveik visą vaikystę praleido ligoninėse. Piešdamas turėjo stiprų palaikymą iš tėčio, kuris vaiko talentą pastebėjo, kai jam tebuvo keli metukai. Aplinkinius žavėdavo vaiko sugebėjimas labai tiksliai ir kruopščiai piešti. Didžiausią įkvėpimą ankstyvuoju amžiaus laikotarpiu menininkui davė perskaityta Žiulio Verno knyga „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. Knygoje labiausiai Piotrą domino kapitono Nemo kajutėje kabėję paveikslai. Mokyklos metus Piotras praleido paskutiniame suole, kad neužkliūtų mokytojams ir galėtų netrukdomas piešti. Draugų taip pat mokykloje neturėjo, nes su bendraamžiais nerasdavo bendrų interesų. Tėtis labai norėjo, kad sūnus būtų ne tik dailininkas, bet ir dvasininkas, tad dažnai kartu lankydavosi bažnyčioje. Į Charkovą atvykus Kijevo metropolitui Piotras su tėčiu susitiko su juo. Dvasininkas pasiūlė Piotrui stoti į kunigų seminariją (Ukrainoje ypatingais atvejais metropolitas berniukus kviesdavo nuo mažens ten mokytis). Piotras atsisakė teigdamas, kad jis nori būti dailininku iki gyvenimo pabaigos ir buvo palaimintas metropolito. Pirmąsias profesionalias piešimo pamokas P. Kostinas gavo būdamas dvylikos, kai tėvas nuvedė jį į Ilja Repino dailės mokyklą Charkove, vietoj pietų įspraudęs didelį gabalą šokolado. Į mokyklą Piotras beveik valandą vykdavo troleibusu ir jį visuomet pykindavo siūbavimas, tad vienintelis dalykas, kuris nuramindavo pykinimą – šokoladas. Mokykloje įgijo klasikinio piešimo, tapybos ir skulptūros pradmenis.

Veiklos pradžia

Nuo 1972 m. iki 1974 m. tarnavo kariuomenėje Belbeke, Sevostopolio pakraštyje. Ten turėjo savo dailės studiją, kur intensyviai mokėsi tapybos aliejiniais dažais. Vykdant karinę tarnybą buvo išsiųstas trims savaitėms į Egiptą. Į Dailės institutą P. Kostinas įstojo tik iš trečio karto, jau grįžęs iš tarnybos armijoje, 1975 m. Neturėdamas ten gerų dėstytojų renesansinės tapybos ir piešimo žinių sėmėsi iš monografijų apie dailininkus. Laikui bėgant šis domėjimasis vis stiprėjo. Dar pirmam kurse ėmė tapyti renesansine technika ir tai periodiškai užrūstindavo akademijos vadovybę, nes tuo metu visi privalėjo tapyti socialistinį realizmą. Po kiekvienos sesijos bandymai išmesti iš akademijos baigdavosi visuotiniu studentų protestu. Trečiame kurse pradėjo rimtai gilintis į renesansinės tapybos ir piešimo technikos niuansus. Tų laikų Nyderlandų, Italijos, Ispanijos meistrų darbai tapo tolimesnės kūrybos pagrindu. 1976 m. susituokė ir susilaukė pirmojo sūnaus Andrėj Kostin. 1980 m., baigęs institutą, dirbo Charkovo Dailės kombinate, piešė plakatus kino filmams, dirbo televizijoje dailininku – statytoju. 1982 m. išvyko į Sankt Peterburgą norėdamas įstoti į Teatro ir muzikos kinematografijos institutą. Svajojo dalyvauti kuriant meninius filmus, tačiau į institutą nepavyko įstoti. Ermitaže kopijavo dailininkų klasikų paveikslus. Ten sutiko savo būsimą žmoną ir su ja išvyko gyventi į Lietuvą.

Gyvenimas Lietuvoje

Atvykus į Lietuvą menininką sužavėjo Vilniaus senamiestis. Su žmona apsigyveno Vilniuje. 1986 m. menininkui gimė sūnus Algirdas Kostinas, o po metų – Arnas Kostinas. Kol vaikai buvo maži meninei veiklai likdavo mažai laiko. Dirbo Vilniaus Dailės kombinate. Gavo užsakymą nutapyti freską 30kv/m. Šilutėje. Tapė portretus, natiurmortus, paveikslus namuose. Dirbo interjero architektu. Menininko supratimu interjeras atspindi patį žmogų. Nuo 2003 m. turi studiją Užupio respublikoje. Gavo Samurajaus slapyvardį dėl savo domėjimosi Rytų kultūra, tradicijomis, kovos menais. Pats save labiau priskiria Jamabusi (tai kalnuose gyvenantis atsiskyrėlis, bendraujantis su Dievais ir nusileidžiantis nuo kalno, kai žmonėms reikia pagalbos). Pirmasis Lietuvoje menininką išgarsinęs darbas buvo 64 kv/metrų freska “Esmė?“ (2003 m.), nutapyta Vilniaus centro poliklininkoje. Savo įgyvendinimo ji laukė 17 metų, kadangi sovietinėje Lietuvoje eskizas pasirodė nepriimtinas tuometiniams poliklinikos vadovams. Naudota autentiška menininko technika, leidžianti freskai ilgai išsilaikyti: ant 3 sluoksnių aukščiausios kokybės tinko skystai (kaip su akvarele) tapoma tempera, kad įsigertų kuo giliau į tinką, o paskui taikomi aliejinės tapybos principai. Freskoje yra vaizduojama žmonija, besirenkanti skirtingus egzistencijos būdus ir to pasirinkimo padarinius. Tai tarsi Apokalipsės nuojauta, dvi pasaulio pusės – moteriškoji ir vyriškoji; amžinas harmonijos ieškojimas ir neatsakytas klausimas, kur ją rasti. Nuo 2006 m. moko piešimo, tapybos, skulptūros talentingus žmones. Nuo 2014 m. atidarė meno mokyklą.

Menininko filosofija

“Viskas visame ir kiekvienam savo.”

“Menas – ryšys tarp žmogaus ego ir sielos. Siela ieško grožio, tokia jos savybė.”

“Meno kūrinys yra meditacijos įrankis.”


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6396-0=6396 wiki spaudos ženklai).