Pociai
Pociai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Švėkšnos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 0 (2021 m.) | |||||||||||||||
|
Pociai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Švėkšnos.
Šiuo metu didesnė kaimo dalis žemdirbystei nenaudojama – auga savaiminiai medžiai (iš 16 sklypų tik 3 apdirbami).
STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI |
Pocių kapinynas, senosios kapinaitės |
Paminklinė lenta, skirta išnykusių Pocių, Mataičių, Uoksų ir Gailaičių kaimams atminti. Akmuo pastatytas 1980 m., lenta atidengta 1989 m. |
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
SUSISIEKIMAS |
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
ŪKIS |
Kaime yra 4 veikiantys naftos gręžiniai |
Geografija
Tai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje dėl sovietmečio melioracijos išnykęs kaimas. Kaimo teritorija (plotas apie 225 ha) yra abipus kelio Švėkšna–Vilkyčiai, prie buvusios Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribos; teka upė Ašva (Veiviržo kairysis intakas) ir upelis Greižena (Ašvos dešinysis intakas); iš rytų prieina Bilviečio miškas, iš pietų ir vakarų – Parubežio miškas; iš šiaurės ribojasi su Mataičių, iš pietryčių – su Jomantų kaimais.
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Pociai TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Istorija
Pocių kaimas prieš 1709–1711 m. didįjį marą vadinosi Martinaičiais. Martinaičių kaimas minimas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 5 drevininkų šeimos. 1695 m. – 7 drevininkų šeimos. Pocių kaimas pažymėtas (užrašas Patze) 1735 m. J. F. Betgenat Prūsų Lietuvos žemėlapyje. Abu kaimo pavadinimai buvo kilę nuo gyventojo pavardės.
Iki I pasaulinio karo pradžios vakarinėje Pocių kaimo dalyje stovėjo carinės Rusijos pasieniečių užkarda (karo pradžioje pastatai sudegė; sovietmečiu toje vietoje buvo nedidelis žvyro karjeras, kuris apie 1985 m. apsodintas šaltalankiais). Pocių kaime XX a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje veikė daraktorinė mokykla.
Iki 1939 m. Pocių kaime buvo 10 ūkininkų (turėjo po 21 ha žemės); jų sodybos buvo vienoje linijoje, palei Ašvos upės slėnio šlaitą; už kaimo į rytus ir į vakarus buvo Pocių kaimo užusienis, kuriame gyveno amatininkai: rytuose buvo 6 sodybos (iki 1 ha žemės); vakaruose – 1 sodyba (5 ha žemės). Nuo 1939 m. Pocių kaimo gyventojai pradėti kelti į vienkiemius (išsikėlė tik 4 ūkiai; sutrukdė sovietų okupacija, karas). 1939 m. kovą – 1940 m. birželį Pocių kaime veikė Lietuvos Respublikos pasienio policijos postas.
Sovietmečiu Pocių kaime buvo „Ašvos“ tarybinio ūkio „Ašvos“ skyriaus „Pocių“ brigada, penimų buliukų ferma, kalvė, pradinė mokykla (1940–1970 m.); „Ašvos“ tarybinis ūkis augino lubinus, kukurūzus, dobilus, javus. 1963–1976 m. kartą per savaitę atvažiuodavo auto parduotuvė su būtiniausiais maisto produktais. 1976–1990 m. pietrytinėje Pocių kaimo pakraštyje buvo danielių (apie 50 vienetų) ir muflonų (apie 20 vienetų) aptvaras. 1977–1981 m. „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami gyventojai iš kaimo išsikėlė.
Gyventojai
1923 m. Pocių kaime buvo 12 ūkių ir 77 gyventojai, 1975 m. – 12 ūkių ir 36 gyventojai (pensinio amžiaus 13, darbingo – 10, mokyklinio – 9, iki mokyklinio – 4).
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1975 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
107 | 77 | 54 | 43 | 36 | ||
1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
7 | 0 | 0 | 0 | 0 | ||
|
Žymūs žmonės
- Pocių kaime gimė žinomos politikės Irenos Šiaulienės mama pedagogė Antanina Žiogaitė Ananevienė (1928–1993).
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Pociai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Pociai loadmap.net
- ↑ Pociai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 877 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.