Podagra

Kitos reikšmės – Podagra (reikšmės).

Podagra (gr. kojų spąstai) – liga, sukeliama purininių medžiagų apykaitos sutrikimo. Sergant šia liga, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Pirmine podagra dažniausiai serga vidutinio amžiaus vyrai, ypač mažai judantys, valgantys daug purininių medžiagų turinčio maisto (žuvų, riebios mėsos), vartojantys alkoholinius gėrimus. Podagrai atsirasti turi reikšmės ir paveldėjimas.

Antrinė podagra prasideda, apsinuodijus švinu, sergant kraujo ir kitomis ligomis. Sergant podagra, šlapimo rūgšties druskos (uratai) kaupiasi kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose. Pažeidžiami sąnariai, dažniausiai pėdos didžiojo piršto antrasis sąnarys. Podagros priepuolis prasideda naktį, dažniausiai po traumos, kitos sunkios ligos (insulto, infarkto), nušalus, pervargus. Priepuolį sukelia sąnariuose nusėdę šlapimo rūgšties kristalai. Pažeistą sąnarį labai skauda, jis patinsta, parausta. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių. Priepuolis paprastai trunka keliolika valandų, kartais kelias dienas, vis kartojasi. Sąnarys deformuojasi, sutrinka jo judrumas.

Ausų kaušeliuose, akių vokuose, audiniuose apie pažeistus sąnarius susidaro podagriniai mazgeliai – šlapimo rūgšties druskų sankaupos. Ilgainiui šių vietų oda atrofuojasi, prakiūra.

Podagra gydoma dieta, skausmą raminančiais, priešuždegiminiais ir kitais vaistais, fizioterapijos priemonėmis. Padeda gydymas kurorte.

Ligos negydant vystosi lėtinė podagra su nuolatiniais sąnarių skausmais, deformacijomis. Susidarę podagriniai mazgeliai gali suardyti sąnarį. Podagra pažeidžia inkstus – vystosi akmenligė, inkstų uždegimas, ilgainiui galintys progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo.