Pomerelija
| Lenkijos istorinis regionas: Pommerellen | |
|---|---|
| Šalis | Pamario vaivadija |
| Vėliava | 
|
| Tautos: | kašubai > lenkai |
| Laikotarpis | 1060–1296 |
| Istorinės valstybės | Pomerelijos kun. |
| Miestai | Gdanskas |
| |
Pomerelija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba: Pòrénkòwô Pòmòrskô; lenk. Pomorze Gdańskie; vok. Pommerellen) – istorinis regionas Baltijos jūros pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės Lenkijoje. Iš dalies sutampa su Pamario vaivadija.
Pomerelija vakaruose ribojosi su Pomeranija (Pamariu), rytuose – su Prūsija, pietuose – su Didžiąja Lenkija. Kartais laikoma sudėtine (rytine) Pomeranijos dalimi (tokiu atveju vadinama Rytų Pomeranija), arba sudėtine (vakarine) Prūsijos dalimi (vadinama Vakarų Prūsija).
Svarbiausias regiono miestas – Gdanskas.
Istorija
Regione nuo I tūkst. pr. m. e. žinomos archeologinės Pomeranijos, Oksivo, Vielbarko kultūros, kurias kūrė rugijai, vendai, gotai, gepidai, vidivarijai. VII a. regione apsigyveno slavai pamarėnai, iš kurių vėliau išsivystė kašubai.
Pagoniškasis laikotarpis
Ankstyvuoju laikotarpiu kraštas buvo priklausomas Lenkijos karalystei, o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška Pomerelijos kunigaikštystė. Apie 1116 m. ją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki Boleslovo III mirties. 1138 m. prasidėjus Lenkijos dezintegracijai, Pomerelija vėl atgavo nepriklausomybę. Joje įsitvirtino atskira nei Lenkijoje dinastija – Sobieslavičiai (kitaip – Samboridai).
XIII a. Pomerelija buvo susiskaidžiusi, ir svarbiausios Sobieslavičių valdomos kunigaištystės buvo Gdansko, Bialogardo, Lubiševo, Šveco. Apie 1271 m. vienybė buvo atkurta, tačiau greitai Pomerelijos kunigaikštystė vėl pateko į Lenkijos orbitą. 1294 m. ji sudarė uniją su Didžiąja Lenkija, 1296 m. ją nukariavo Kujavija, 1299 m. įjungta į Lenkijos karalystę, kurios sudėtyje išbuvo iki 1308 m. Tuo metu regione ėmė plisti krikščionybė.
Krikščioniškasis laikotarpis
Per XIII a. kraštą puldinėjo krikščionys vokiečiai, danai, siekdami čia įvesti krikščionybę. 1308 m. Pomerelija galiausiai pateko rytuose buvusio Vokiečių ordino priklausomybėn. Prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti.
Ordinui silpstant, vėl stiprėjo Lenkijos interesai regione. Pasibaigus Trylikos metų karui tarp Lenkijos ir Ordino (1454–1466) Lenkija vėl užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip Karališkieji Prūsai (lenk. Prusy Królewskie): regionas buvo valdomas kaip Pamario vaivadija.
Atgal prie Prūsijos (Prūsijos karalystės) Pomerelija prijungta 1772 m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota Vakarų Prūsijos provincija. Ši provincija vėliau perėjo Vokietijos imperijai, Veimaro respublikai.
XX a.
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, Versalio sutartimi beveik visas regionas atiteko Lenkijai ir tapo žinomas kaip Dancigo koridorius, kuris atskyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Šiuo laikotarpiu vyko sparti krašto polonizacija, vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, juos keitė lenkai.
1939 m. Dancingo koridorių okupavo Nacistinė Vokietija, ir jį išlaikė iki 1945 m. Vokietijai pralaimėjus karą, koridorius sugrąžintas Lenkijai, ir jai priklauso iki šiol.
| |||||||||||||
| ||||||