Popiežius Leonas X su dviem kardinolais
| Popiežius Leonas X su dviem kardinolais | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Rafaelis |
| Metai | 1518 |
| Meno kryptis | Aukštasis renesansas |
| Tipas | aliejus ant medžio |
| Išmatavimai | {{{išmatavimai}}} |
| Miestas(vieta) | Florencija |
| Muziejus | Uficių galerija |
Popiežius Leonas X su dviem kardinolais (kitaip Popiežiaus Leono X su dviem kardinolais portretas, pilniau − Popiežiaus Leono X su kardinolais Džuliju de Medičiu ir Luidžiu de Rosiu portretas) – italų renesanso dailininko Rafaelio (1483–1520) paveikslas, vienas iš geriausiai žinomų popiežiškųjų portretų. Saugomas Uficių galerijoje Florencijoje.
Istorija
Paveikslas nutapytas iki 1518 m. rugsėjo, kai Rafaelis atsigabeno jį į Florenciją.[1] Paveikslas buvo skirtas Lorenzo de' Medici ir Maddalena de la Tour d' Auvergne vestuvių progai. Jį tikriausiai užsakė pats popiežius Leonas X (iš Medičių giminės), kuris negalėjo dalyvauti vestuvėse, todėl kaip savo reprezentavimo ženklą nusiuntė portretą.
Paveiksle popiežius Leonas X vaizduojamas sėdintis krėsle, tik pakėlęs akis nuo iliustruoto manuskripto, kurį nagrinėjo su padidinamuoju stiklu kairėje rankoje. Manuskriptas yra identifikuotas − tai „Hamiltono biblijos“ kopija (originalas dabar Berlyno valstybinio muziejaus rinkinyje). Kardinolas popiežiui už nugaros, padėjęs rankas ant kėdės atkaltės ir žiūrintis iš paveikslo yra Luidžis de Rosis. Jo poza pasirinkta neatsitiktinai, jis buvo tuo metu tik ką išrinktas į kardinolų kolegiją po išaiškinto Kurijos sąmokslo prieš Leoną X ir ypač lojalus popiežiui. Kardinolas paveikslo kairėje yra Džulijus de Medičis, Leono artimas giminaitis, būsimasis popiežius Klemensas VII.
Paveikslas sukurtas itin nepalankiomis popiežiui aplinkybėmis, nes 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė savo „95 tezes“, kuriomis smerkė įvairią Bažnyčios veiklą, tarp kurių prekybą indulgencijomis, kuriomis Leonas X aktyviai prekiavo rinkdamas lėšas Šv. Petro bazilikos statyboms. Nepaisant suirutės bažnyčioje ir prasidedančios reformacijos Leonas X portrete pavaizduotas pasitikinčiu savimi ir pilnoje situacijos kontrolėje gana artimame ištikimų šalininkų kardinolų ratelyje.[2]
Portretas laikomas vienu renesanso meno portretūros šedevrų. Rafaelio įspūdingas meistriškumas atsiskleidžia popiežiaus apdarų ir sidabrinio su paauksavimais varpelio tapyboje. Varpelio paviršiuje atsispindi nematomas langas, pro kurį apšviečiama scena − šis elementas tikriausiai Rafaelio pasiskolintas iš ankstyvojo Nyderlandų meno dailininkų, kurie mėgo vaizduoti atspindžius veidrodžiuose, stikliniuose induose. Skirtingai nuo idealizuotų ir lyriškų savo madonų paveikslų šiame portrete Rafaelis pirmenybę atidavė realistiškai tiksliam objekto pavaizdavimui.
1524 m. Mantujos markizas Federikas Gonzaga pareikalavo iš Medičių šio portreto, nes norėjo jį padovanoti popiežiui Klemensui VII (kuris pavaizduotas portrete). Ottaviano de' Medici užsakė Andrėjai del Sartui šio portreto kopiją, kuri buvo pasiųsta Mantujos markizui kaip tikras Rafaelio kūrinys (dabar ši kopija yra Kapodimontės muziejuje Neapolyje). Rafaelio sukurtas Leono X portretas pradėtas eksponuoti Uficių tribūnoje nuo 1589 m.[3] Dėl restauravimo metu rastų požymių linkstama laikyti, kad prie dviejų kardinolų figūrų tapybos prisidėjo kitas dailininkas, tikriausiai vienas iš daugelio to meto Rafaelio mokinių.[4]
Šaltiniai
- ↑ virtualuffizi.com
- ↑ Schneider, Norbert. The Portrait. Taschen, 2002 p. 96.
- ↑ virtualuffizi.com
- ↑ Fossi, Gloria. The Uffizi: The Official Guide. Giunti Editore, 1999. p. 133