Postimpresionizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jump to navigation Jump to search
Sezanas Vaza su gėlemis (1876)

Postimpresionizmas (lot. post – po + impresionizmas) – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios modernistinės dailės kryptys ir grupuotės, kurios pasireiškė Prancūzijoje po impresionizmo. Postimpresionistų kūryboje atsisakoma impresionistinių metodų, pabrėžiamas ryšys tarp vaizduotės ir objektyvios tikrovės, siekiama jausmų ir proto sintezės, savitos regimųjų įspūdžių išraiškos.

Postimpresionizmo dailėje atsispindėjo sudėtingi Vakarų Europos kultūros krizės momentai, reiškėsi įvairios, kartais viena kitai priešingos, kūrybinės individualybės.

Postimpresionizmo pradžia laikoma paskutinė (aštuntoji) impresionistų paroda, kuri 1886 m. įvyko Paryžiuje. Postimpresionizmo terminas pradėtas vartoti anglų dailės kritiko R. E. Fry prancūzų dailės parodos metu Londone, 19101911 m. Jis labiausiai siejamas su prancūzų tapytojų P. Sezano, V. van Gogo, P. Gogeno ir A. Tulūzo-Lotreto kūryba. Postimpresionizmui iš dalies priskiriama ir tapytojų Ž. Sera, P. Sinjako, O. Redono, E. Bernaro, P. Bonaro, E. Vijaro, vėlyvoji E. Dega, O. Renuaro kūryba.

Lietuvoje postimpresionizmo bruožų būta XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos – 4 dešimtmečio dailėje (J. Vienožinskio, A. Valeškos, V. Vizgirdos, A. Samuolio peizažai).[1]

Šaltiniai[taisyti]

  1. Postimpresionizmas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris. - 129 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius ir redaktorius.

Autoriai ir redaktoriai:
  • Vitas Povilaitis – autorius (+3546-0=3546 wiki spaudos ženklai).